Aplinkos ministerijos pateiktame automobilių taršos mokesčio projekte numatoma, kad nuo 2020 sausio 1 dienos automobilį registruojantys ar perregistruojantys asmenys turėtų susimokėti taršos mokestį. Šis gali siekti nuo 36 Eur iki 1400 Eur, priklausomai nuo išmetamo CO2 kiekio ir kuro tipo.
Taršiomis transporto priemonėmis būtų laikomos tos, kurios turi benzinu ir (ar) dujomis varomą variklį, kurio išmetamas CO2 kiekis viršija 130 g/km, ir dyzelinu varomą variklį, kurio išmetamas CO2 kiekis viršija 115 g/km.
Didžioji dalis patektų į mokesčio rėmus
Jau registruotų automobilių savininkams mokesčio mokėti nereiks, tačiau sumanius jį parduoti ar perregistruoti kitais metais, mokestis jau galiotų.
„Regitros“ duomenimis šiuo metu didžiosios dalies (56 proc.) transporto priemonių Lietuvoje tarša nėra žinoma, nes duomenys, susiję su automobilio išmetamosiomis dujomis, registre pradėti kaupti tik nuo 2011 m. pagal ES direktyvą. Tačiau iš likusių 44 proc., didesnę nei 130 g/km taršą skleidžia 37 proc. automobilių Lietuvoje. Dar 8 proc. tarša siekia iki 130 g/km, tačiau dalis tarp jų gali būti dyzeliu varomi automobiliai ir taršesni nei 115 g/km, tad tai reikštų, kad perregistruojant tokius automobilius jau tektų mokėti taršos mokestį.
„Regitra“ portalui DELFI pateikia išsamesnius duomenis apie Lietuvoje registruotas M1 ir N1 kategorijų transporto priemones pagal naudojamą degalų rūšį.
Pavyzdžiui, dyzeliu varomų tokių registruotų transporto skaičius siekia 1 mln. 73 tūkst. Iš jų apie 545 tūkst. automobilių išmetamas CO2 kiekis yra žinomas, o apie 513 tūkst. viršija 115 g/km CO2 kiekį.
Benzinu varomų M1 ir N1 kategorijos transporto priemonių iš viso Lietuvoje yra registruota apie 366 tūkst. Iš jų apie 142 tūkst. išmetamas CO2 kiekis yra žinomas, o apie 98 tūkst. viršija 130 g/km CO2 kiekį.
Dujos bei dujomis ir kitu kuru varomų transporto priemonių Lietuvoje – apie 108 tūkst. Iš jų apie 21 tūkst. išmetamas CO2 kiekis yra žinomas, o apie 20 tūkst. viršija 130 g/km CO2 kiekį.
Iš duomenų matyti, kad didžioji dalis automobilių, kurių išmetamas CO2 kiekis yra žinomas, viršija nustatytas taršos normas. Vadinasi, įsigyjant tokius automobilius ir juos registruojant reikėtų susimokėti mokesčius.
„Regitros“ duomenys rodo, kad 2018 m. Lietuvoje iš viso buvo registruota 124 912 automobilių, kurių išmetamas CO2 kiekis viršija 130 g/km. „Regitros“ duomenys taip pat rodo, kad šiuo metu Lietuvoje karaliauja dyzeliniai automobiliai. Iki šių metų liepos 1 dienos net 68,2 proc. automobilių Lietuvoje buvo dyzeliniai.
Didžiausias mokestis – dyzeliniams automobiliams
Nuo 2014 m. informacija, susijusi su automobilio išmetamosiomis dujomis įrašoma į registracijos liudijimą. Tai galite pasitikrinti registracijos liudijime „V.7“ eilutėje.
Dyzelinu varomiems automobiliams registracijos mokestis prasidės nuo 80 eurų (jei išmetamas C02 kiekis viršija 115 g/km) ir sieks net 1400 eurų (jei išmetamas C02 kiekis viršija 350 g/km). Dyzelino stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais bus apmokestinamos transporto priemonės, varomos dyzelinu, dyzelinu ar dujomis ir dyzelinu ar elektra.
Transporto priemonėms, varomoms benzinu ir benzinu ar elektra mokestis prasidės nuo 40 eurų (jei išmetamas C02 kiekis viršija 130 g/km) ir sieks 590 eurų (jei išmetamas C02 kiekis viršija 350 g/km).
Transporto priemonėms, varomoms benzinu ir dujomis, benzinu ir etanoliu, benzinu, elektra ar dujomis, benzinu, etanoliu ar dujomis, dujomis ar elektra, etanoliu ir etanoliu ar dujomis, galios trečiame lentelės stulpelyje nurodyti registracijos mokesčio dydžiai: nuo 36 Eur (jei išmetamas C02 kiekis viršija 130 g/km) iki 531 Eur (jei išmetamas C02 kiekis viršija 350 g/km).
Taip pat galite pasinaudoti DELFI sukurta skaičiuokle ir apskaičiuoti, kiek tektų susimokėti registruojant automobilį.
Seimui patvirtinus, taršių automobilių registracijos mokestis įsigaliotų nuo 2020 sausio 1 dienos. Skaičiuojama, kad projektui įgyvendinti reikėtų papildomų 200 000–500 000 Eur valstybės biudžeto lėšų, o, priėmus projektą, į valstybės biudžetą planuojamos 29 mln. Eur įplaukos. Numatoma, kad 95 proc. iš mokesčio surinktų pinigų bus skirti Klimato kaitos programos tikslams įgyvendinti, likę 5 proc. bus panaudoti valstybės biudžeto reikmėms.
