Triesto pakrantėje galima stebėti plaukiojančius milžiniškus laivus, kurie jau nuo seno įkurtame uoste tapo stipria Italijos pramonės dalimi. Kelias į uostą veda pro „Illy“ kavos skrudinimo gamyklą, tad nenuostabu, kad būtent į šį uostą atplukdomos kavos pupelės, kurios net rūšiuojamos uoste. Skaičiuojama, kad vien Trieste be garsiosios „Illy“ kavos skrudinimo kompanijos dar yra apie šimtą smulkiųjų kavos skrudintojų. O jau apruošta kava iš to paties uosto pasklinda po kitas šalis.

O dabar truputį statistikos, nes toli gražu ne tik kava iškeliauja per Adrijos jūrą. Praėjusiais metais Triesto uostas skaičiuoja aptarnavęs 62 milijonus tonų krovinių. Naftos produktai sudaro maždaug 42 milijonus tonų. Uostas yra neatsiejama miesto dalis. Kaip ir Lietuvos uostas, šis Italijos uostas sulaukia įvairių bendruomenės nuomonių. Tačiau uosto vadovai sako ieškantys sprendimų kartu, mat, pavyzdžiui, tik uždarius vieną gamyklą, be darbo liktų 500 žmonių.

Apie 90 procentų krovinių, kurie pasiekia Triesto uostą, yra skirti Europos rinkai. Dairantis pigesnių prekių, daugelį šalių sudomino Turkija, tad nemaža krovinių dalis atkeliauja būtent iš ten. Tiesa, šių metų rodikliai nėra patys geriausi, visgi tikimasi, kad ilgainiui situacija pasikeis.

„Prekyba su Turkija šiais metais turėjo gana stiprų šuolį žemyn. Tai gana nebrangi šalis, kuri eksportuoja daug krovinių. Deja, į Turkiją paprastai plaukia kone tušti laivai, mat šiai šaliai išorėje daug prekių yra per brangios“, – dalijosi DFDS terminalo Trieste vadovas Jensas Pederis Nakskovas Nielsenas.

DSDF terminalo vadovo turimais duomenimis, dėl krizės puspriekabių iš Turkijos sumažėjo 25 procentais. Tačiau Turkijos krizė planų ir norų bendradarbiauti nepakeitė. Anot J.P.N. Nielseno, negąsdina ir tai, kad spaudoje vis pasirodo perspėjimai apie pavojingus krovinius – Triese įrengta sistema, kuri mato krovinius ir žmones. Šios sistemos dėka, anot DFDS terminalo Trieste vadovo, pavyko išaiškinti ir į šalį pabandžiusių prasmukti pavienių pabėgėlių.

Ilgalaikiai planai: praeities sprendimai pasitarnavo dabarčiai

Triesto uosto vadovas paaiškino, kad jie gyvena ne tik šia diena, daromos ilgalaikės investicijos ir planai, tad tenka galvoti ne tik apie finansines investicijas, bet ir globalines problemas.

„Mes planuojame investicijas prognozuodami 25 ar net 50 metų į ateitį, o per tą laiką įtakos turės ir klimato kaita“, – sako Triesto uosto vadovas Zeno D'Agostino.

Triesto uosto vadovas sako, kad vienas tokių ilgalaikių sprendimų buvo padarytas ir prieš dvidešimt metų. Geležinkeliais į uostą pristatoma didelė krovinių dalis – 55 procentai visų krovinių, tad planuojant krovos srautus buvo pastatytas atskiras požeminis tunelis krovininiams traukiniams.

DSDF užmojai ir plėtra palies ir krovą, ir turizmą

Į didžiulį Triesto uostą kroviniai taip pat plukdomi ir ro-ro laivais – 2 iš jų taip vadinami mega keltai. Ateityje jų tik daugės. Tokius planus pagarsinęs DFDS komunikacijos vadovas Baltijos šalims Vaidas Klumbys sako, kad praeitais metais DFDS įsigijo patį didžiausią Turkijos ro-ro keltų operatorių ir tokiu būdu išplėtė savo keltų maršrutų tinklą Viduržemio jūroje. Anksčiau bendrovė šioje jūroje valdė vieną maršrutą tarp Prancūzijos ir Tuniso.

„Baltijos jūros padalinys šiuo metu turi 12 laivų, plaukiojančių su lietuviška vėliava. Neseniai du nauji keltai su lietuviška vėliava pradėjo aptarnauti maršrutą tarp Belgijos ir Švedijos. Viduržemio jūroje vasarą pradėjo dirbti du didieji ro-ro keltai, kurių kiekvienas gali paimti dviem kilometrais daugiau krovinio, lyginant su buvusiais didžiausiais bendrovės ro-ro keltais. Tai mega laivai, kurių ilgis – 237 metrai, o krovinių talpa - 6700 linijinių metrų. Iš viso buvo užsakyti tokie šeši mega keltai. Taip pat jau yra užsakyti ir pradėti statyti du naujos kartos ro-pax laivai (kombinuoti keleivių ir krovinių keltai), kurie į Baltijos jūrą ateis 2021 metais, sako V. Klumbys. - Jų pajėgumas bus gerokai didesnis - keleivių talpa juose padidės 100-tu vietų. Dabartiniuose laivuose yra 500 vietų. Na, o krovinių - nuo 2500 iki 4500 linijinių metrų. Keisis ir kajučių išdėstymas. Atsižvelgiant į keliautojų poreikius naujuosiuose keltuose bus daugiau dviviečių kajučių. Krovininių automobilių vairuotojams bus įrengta atskira tik jiems skirta zona su savitarnos restoranu, baru, poilsio vieta. Taigi, naujieji laivai pastebimai kilstels mūsų paslaugų kokybę“.

DFDS užmojai plėsti tokių keltų įsigijimą, pasitempti privertė ir Centrinį Klaipėdos terminalą (CKT). Generalinis direktorius Karolis Grigalauskas sako, kad CKT turi būti pasiruošęs priimti didesnius laivus.

„DSDF turi ambicingus planus, susijusius su šimtais milijonų investicijų į naujus laivus, tad mes irgi negalime stovėti vietoje. Rinkoje atsiras du nauji keltai, o mes turite tenkinti klientų poreikius. Jau esame investavę į modernizavimo sistemą vieną milijoną eurų, terminalas yra dar pakankamai naujas, šiais metais sukanka jam penkeri metai. Be to yra daromos investicijos, kad būtų žengiama koja kojon su esamais klientų poreikiais. Projektuojant terminalą buvo sunku numatyti, kokie bus poreikiai šiomis dienomis, tačiau jau dabar turime numatyti, kokie poreikiai bus dar po penkerių metų. Kol kas 2018 metais valdymo sistema mums leido optimizuoti darbo procesus ir maksimaliai išnaudoti terminalo plotą, tačiau pagal skaičiavimus, jei nieko nekeisime, po kelerių metų mes susidursime su problema talpinant visus klientus, kurie važiuoja su sunkiuoju autotransportu“, – sako K. Grigalauskas.

Anot K. Grigalausko, Treisto ir Slovėnijos pasienyje įkurta sunkiasvorio transporto laukimo aikštelė yra puikus pavyzdys, kurį būtų galima įgyvendinti ir Lietuvoje. Tokiu atveju pavyktų išvengti eismo apkrovos ir kur kas geriau reguliuoti vilkikų eismą.

„Vykdome studiją, kuri padės atsakyti, kaip geriausia išvystyti esamus sklypus, kad galėtume užtikrinti terminalo plėtrą“, – sako K. Grigalauskas.