Įgyvendinant Europos Sąjungos ketvirtąjį geležinkelių paketą, „Lietuvos geležinkeliai“ vykdo programą „LG keičiasi“, kurios metu išgryninamos pagrindinės valstybės valdomos įmonės veiklos: krovinių vežimas, keleivių vežimas ir geležinkelių infrastruktūra.

2018 metų gruodžio 28 dieną įsteigta įmonė „LG Cargo“, 2019 metų vasario 28 dieną – „LG Keleiviams“, birželio 28 dieną užregistruota „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“.

Kaip DELFI sakė „Lietuvos geležinkelių“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Tomas Digaitis, geležinkelių infrastruktūra jau yra atvira visoms įmonėms, kurios atitinka Lietuvoje taikomus reikalavimus.

„Tiksliau, įmonės, kurios turi licenciją, saugos sertifikatus, yra sudariusios naudojimosi infrastruktūra sutartį ir yra gavusios infrastruktūros pajėgumus, gali naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra“, – sakė jis.

DELFI trumpai
„Lietuvos geležinkeliai“ pertvarkomi į tris įmones. Šiuo metu vyksta geležinkelių infrastruktūros metinių pajėgumų rengimo ir derinimo procesas.
„LGC Cargo“ planuoja vykdyti krovinių vežimus Lietuvos teritorijoje. „Gargždų geležinkelis“ savo planų nekomentuoja.
„LGC Cargo“ teigia neketinanti vežti tranzitu, tačiau priekaištauja monopolinę teisę tai daryti turintiems „Lietuvos geležinkeliams“ dėl kitų vežimų subsidijavimo.
Valstybės valdoma įmonė paaiškina, kad dabartinis reguliavimas nustatytas siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą.
Buvusiam „Gargždų geležinkelio“ akcininkui neleista plėstis Klaipėdos uoste dėl rizikos nacionaliniam saugumui. „LGC Cargo“ akcininkai susiję su „Rusijos geležinkeliais“ ir Latvijos oligarchais.

Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, galiojančias licencijas vežti geležinkelių transportu turi dešimt įmonių.

„Gargždų geležinkeliui“ teisė vežti krovinius Lietuvoje suteikta 2008 metų sausio 21 dieną, tarptautiniais maršrutais – 2018 metų sausio 30 dieną. „LGC Cargo“ 2017 metų lapkričio 29 dieną buvo gavusi teisę vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, tačiau 2018 metų gruodžio 19 dieną ši licencija buvo sustabdyta ir tokia yra iki šiol.

Teisę vežti krovinius Lietuvoje ir tarptautiniais maršrutais nuo 2019 metų vasario 26 dienos turi „LG Cargo“. „LG Keleiviams“ nuo 2019 metų kovo 25 dienos gali Lietuvoje ir užsienyje vežti keleivius ir bagažą.

Licencijas vežti geležinkelių transportu dar turi valstybės valdoma įmonė „Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos uoste veikiančios „Bega“ ir „Vakarų krova“, Kauno termofikacinę elektrinę prižiūrinti „Energijos sistemų servisas“, cemento gamykla „Akmenės cementas“, geležinkelius remontuojanti „Geležinkelio tiesimo centras“ ir kelius prižiūrinti „Šiaulių plentas“.

Foto: DELFI / Rimas Pocius

Vyksta dalybos

T. Digaitis nurodė, kad leidimus važinėti magistraliniais keliais turi jau minėtos „LG Cargo“, „LGC Cargo“, „Akmenės cementas“, „Gargždų geležinkelis“, „LG Keleiviams“, „Geležinkelio tiesimo centras“, „Šiaulių plentas“, o taip pat – Latvijos „LDZ Cargo“ ir Lenkijos „Rail Polska“ bei „PKP Cargo“.

„Kitas klausimas – pajėgumai, kurie yra skirstomi į metinius ir paskutinės minutės. Šiuo metu vyksta metinių pajėgumų rengimo, derinimo procesas, po kurio parengta informacija bus pateikta LTSA sprendimams dėl pajėgumų skyrimo priimti. Paraiškas yra pateikusios keturios įmonės.

Paraiškas yra pateikusios keturios įmonės.
Tomas Digaitis

Dabartinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu įmonės taip pat gali teikti paskutinės minutės paraiškas dėl laisvų pajėgumų. Sprendimai dėl šių pajėgumų priimami operatyviai“, – sakė T. Digaitis.

Kaip nurodoma Geležinkelių transporto kodekse, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumas – tai galimybė tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje numatyti traukinio linijas, kurios gali būti skirtos geležinkelio įmonei (vežėjui) tam tikroje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje naudotis tam tikrą laikotarpį.

Siekia gauti pajėgumų

Tiek „LGC Cargo“, tiek „Gargždų geležinkelis“ jau kelerius metus siekia gauti geležinkelių infrastruktūros pajėgumų Lietuvoje.

Kaip rašoma „LGC Cargo“ atsakyme DELFI, įmonė planuoja vykdyti krovinių vežimus Lietuvos teritorijoje (išskyrus tranzitą), tačiau iki šiol negauna reikalingų pajėgumų kroviniams vežti.

Tuo metu „Gargždų geležinkelio“ direktorius Arūnas Grikšas nurodė, kad kol kas nuo informacijos teikimo susilaikys. „Jei būtume turėję ką nors pasakyti, būtume reagavę“, – telefonu atsakė jis.

Registrų centro duomenimis, „Gargždų geležinkelio“ akcininkais 2018 metų gegužę buvo A. Grikšas, Albina Antanavičienė ir įmonė „Birių krovinių terminalas“. Pastarąją valdo verslininkas Igoris Udovickis ir Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“.

2018 metų rugpjūtį Konkurencijos taryba leido I. Udovickiui įsigyti 91 proc. „Gargždų geležinkelio“ akcijų, įgyjant vienvaldę įmonės kontrolę.

Turint omenyje šias aplinkybes, „Gargždų geležinkelis“ gali būti suinteresuotas maršrutu Baltarusija–Klaipėdos uostas.

Verta prisiminti, kad Vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija 2017 metų gruodį nesuteikė leidimo „Birių krovinių terminalui“ nuomotis nedidelio sklypo Klaipėdos uoste, motyvuodama tuo, kad ji gali turėti nacionalinio saugumo riziką didinančių ar keliančių grėsmę ryšių su ES ir NATO nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar asmenimis.

„LGC Cargo“, kaip parodė anksčiau naujienų agentūros BNS surinkti duomenys, per akcininkę Latvijoje yra susijusi su „Rusijos geležinkeliais“ (RŽD).

„51 proc. „LGC Cargo“ akcijų valdančios vienos didžiausių Latvijos krovinių vežėjų „Baltic Transit Service“ didžiausia akcininkė yra bendrovė Rygos prekybos uostas, o ją, kaip teigia Latvijos žiniasklaida, netiesiogiai kontroliuoja buvusio premjero Andrio Škelės ir buvusio transporto ministro Ainaro Šleserio šeimos.

Pastarosios netiesiogiai valdo 60 proc. logistikos grupės „Latvijas Transporta Grupa“ akcijų, o ši yra investavusi į bendroves „Euro Rail Cargo“ ir „Euro Rail Trans“ – į jas investavusios ir RŽD grupės įmonės. Be to, „Baltic Transit Service“ valdybos pirmininkas Ivaras Sormulis yra vienas „Latvijas Transporta Grupa“ vadovų, o Latvijos žiniasklaida jį minėjusi kaip vieną iš netiesioginių šios įmonės akcininkų.

Tarp „LGC Cargo“ steigėjų yra Lietuvos bendrovė „Baltloco“, kurios vienintelis akcininkas Sergejus Grečukas yra dirbęs bendrovės TMHB (dabar „Railvec“) vadovu. TMHB yra siejama su Rusijos koncerno „Transmashholding“ – portalo 15min.lt duomenimis, per šią įmonę S. Dailydkos vadovaujami „Lietuvos geležinkeliai“ iš Rusijos koncerno įsigydavo lokomotyvų dalis, tam 2012–2013 metais išleidę apie 45 mln. eurų“, – rašoma BNS pranešime.

Tarp „LGC Cargo“ akcininkų taip pat yra buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka, tuometinis jo pavaduotojas Stasys Gudvalis.

Stasys Dailydka

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) prieš kurį laiką „LGC Cargo“ neskyrė pajėgumų motyvuodama tuo, jog ši bendrovė nepateikė įrodymų, kad naudodamasi viešąja geležinkelių infrastruktūra nevykdys krovinių vežimo tranzitu veiklos.

Kaip žinia, Geležinkelių transporto kodekse numatyta, kad teisė vežti krovinius tranzitu į Kaliningradą suteikiama tik valstybės kontroliuojamam vežėjui.

„Šią išimtį numato ir ES direktyva. Toks reguliavimas nustatytas siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, – sakė T. Digaitis. – Kitaip tariant, Lietuva turi pasirūpinti, jog per jos teritoriją nebūtų gabenami šaliai pavojų keliantys kroviniai, vidury pievos nestotų tranzitu važiuojantys keleiviniai traukiniai ir t. t. Tai nėra valstybės mums suteikta privilegija, tai yra ir labai svarbi prievolė.“

Lietuva turi pasirūpinti, jog per jos teritoriją nevažiuotų šaliai pavojų keliantys kroviniai, vidury pievos nestotų tranzitu važiuojantys keleiviniai traukiniai ir t.t.
Tomas Digaitis

„LGC Cargo“ po LTSA sprendimo apskundė Lietuvą Europos Komisijai.

Įžvelgia subsidijavimą

„LGC Cargo“ teigimu, išskirtinė teisė į tranzitinius krovinius „Lietuvos geležinkeliams“ suteikia pranašumą prieš kitus vežėjus.

„Šiuo metu situacija yra tokia, kad vežti tranzitu (Rusija–Kaliningradas, Baltarusija–Kaliningradas) leidžiama tik „Lietuvos geležinkeliams“. Kiti pagrindiniai maršrutai, taip pat ir į Klaipėdos uostą, yra perpildyti, todėl pirmumą vežti šiais maršrutais pagal galiojančius įstatymus visada turės „Lietuvos geležinkeliai“, nes veža daugiau.

Žinoma, šie ruožai perpildyti dirbtinai, t. y. „Lietuvos geležinkeliai“ pasinaudodami prioritetu užsisako maksimalų kiekį pajėgumų, kad neliktų kitiems, o paskui jų tiesiog nepanaudoja. Šie faktai aprašyti Valstybės kontrolės ataskaitoje“, – rašoma įmonės atsakyme DELFI.

2018 metų gruodį paviešintoje Valstybės kontrolės ataskaitoje nurodoma, kad audito metu nustatyta, jog viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimas – su trūkumais.

„Lietuvos geležinkelių“ Keleivių ir Krovinių vežimo direkcijos turi palankesnes sąlygas naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, nes šios direkcijos privalomų avansinių įmokų už teisę pasinaudoti šia infrastruktūra, skirtingai nei kiti vežėjai, nemoka.

Be to, vežėjai dėl vežimo geležinkeliais organizavimo ir vykdymo specifikos per mėnesį neįvykdo vidutiniškai 39 proc. suplanuotų važiavimų, tad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas negauna visų galimų gauti pajamų“, – rašoma dokumente.

Auditorių vertinimu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo turtas turėtų generuoti daugiau pajamų.

At the Lietuvos Geležinkeliai Traffic Control Centre
Foto: Lietuvos geležinkeliai

„LGC Cargo“ teigia, kad dėl šių aplinkybių dabar gali gauti pajėgumų tik tuose geležinkelių ruožuose, kuriais faktiškai nėra vežami kroviniai.

„Kita problema, kad „Lietuvos geležinkeliai“, turėdami monopolinę teisę vežti tranzitu, iš šių vežimų uždirbtą pelną gali nekontroliuojamai naudoti kitiems vežimams subsidijuoti, todėl šiuo metu vežant tam tikrus krovinius „Lietuvos geležinkeliai“ taiko mažesnį tarifą nei infrastruktūros (geležinkelių kelių naudojimo) mokestis.

„Lietuvos geležinkeliai“ turėdami monopolinę teisę tranzitiniams vežimams iš šių vežimų uždirbtą pelną gali nekontroliuojamai naudoti kitų vežimų subsidijavimui.
„LGC Cargo“

Pavyzdžiui, vežant benziną iš Baltarusijos „Lietuvos geležinkeliams“ klientas moka 6,44 euro už 1 tonos pervežimą, o vežant šį krovinį vien infrastruktūros mokestis sudaro 9,08 euro už 1 toną. Privatūs vežėjai tokių sąlygų, deja, pasiūlyti negali“, – rašoma laiške DELFI.

Tranzitas menko

„Lietuvos geležinkeliai“ nurodo, kad pirmąjį 2019 metų pusmetį iš krovinių vežimo verslo gautos pajamos siekė 207,4 mln. eurų ir, palyginti su 2018 metų pirmuoju pusmečiu, nepakito.

„Mažėjusias tranzitinių krovinių vežimo apimtis pavyko kompensuoti padidinus vietinio pervežimo apimtis – didėjo naftos produktų, trąšų, mineralinių produktų srautas. Šiemet pasirašyta ilgalaikė bendradarbiavimo sutartis su bendrove „Dolomitas“ dėl skaldos krovinių vežimo, pradėtas reguliarus konteinerių vežimas iš Klaipėdos į Kijevą, pirmą kartą iš Kinijos į Lietuvą pradėtos vežti pašto siuntos. Taip siekiama diversifikuoti krovinių vežimo verslą norint išvengti priklausomybės nuo kelių pagrindinių bendrovės klientų“, – rašoma įmonės pranešime žiniasklaidai.

Paprašytas įvertinti maršrutų Latvija–Kaliningradas ir Baltarusija–Klaipėda svarbą ir įtaką „Lietuvos geležinkelių“ pajamoms, T. Digaitis nurodė, kad pirmąjį metų pusmetį tranzitas sudarė 20 proc. viso krovinių srauto.

Tranzitas sudarė 20 proc. viso krovinių srauto.
Tomas Digaitis

„Tik svarbu patikslinti, jog pagal Geležinkelių transporto kodeksą tranzitu yra laikomas krovinių, kurie neiškraunami ir nepakraunami Lietuvos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, vežimas per Lietuvą.

Krovinius vežant į Klaipėdą, visos prekės yra iškraunamos ir pakraunamos į laivus arba kitas transporto priemones, todėl tai nėra laikoma tranzitu.

Šiuo laikotarpiu tranzitas Kaliningrado srities kryptimi menko 21 proc. O baltarusiškų trąšų importas per Klaipėdos uostą ir toliau auga – per pirmąjį pusmetį šio krovinio vežta 2,4 proc. daugiau“, – nurodė jis.

Konkurencinės sąlygos

T. Digaitis aiškino, kad „LG Cargo“ veikia nuolat augančios konkurencijos sąlygomis ir rinkoje konkuruoja su kitomis krovinių vežimo bendrovėmis, ne išimtis – ir baltarusiški kroviniai, dėl kurių jaučiama ypač aštri konkurencija visame regione.

„Labai vertiname klientų pasitikėjimą: nuolat stengiamės tobulėti teikdami klientų poreikius atitinkančias paslaugas ir stiprinti strategines partnerystes. Tačiau būtina pažymėti, jog minėti du maršrutai yra skirtingi esminiu – nacionalinio saugumo – aspektu. Dėl maršruto Baltarusija–Klaipėdos uostas jau dabar konkuruojame su kitomis bendrovėmis, krovinius iš Baltarusijos siekia pritraukti ir Latvijos geležinkeliai.

Vežimai iš trečiųjų šalių į Kaliningrado sritį yra laikomi tranzitu ir pagal Seimo patvirtintą Geležinkelių transporto kodeksą dėl nacionalinio saugumo interesų patikėti valstybės valdomam vežėjui.

Kodekse rašoma, kad„išimtinė teisė gauti minimalųjį prieigos paketą ir teisė naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas suteikiama geležinkelio įmonėms (vežėjams), kurių visos akcijos nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso Lietuvos valstybei“, – dėstė jis.

T. Digaitis dar sakė, kad „LG Cargo“ konkuruoja ne tik su „Gargždų geležinkeliu“ ar „LGC Cargo“.

„Dėl krovinių vežimo konkuruojame ne tik su geležinkelių, bet ir su oro bei kelių transporto rinkų žaidėjais. Tad šios dvi bendrovės nėra vieninteliai potencialūs konkurentai.
Šiuo metu esame susitelkę į savo strateginius veiklos tikslus – atnaujiname riedmenų pajėgumus, ruošiamės plėsti vagonų parką, dairomės plėtros galimybių užsienyje, atsisakome perteklinių praktikų ir jas skaitmenizuojame – klientams siūlome patogius įrankius, diegiame šiuolaikiškus klientų aptarnavimo sprendimus ir ruošiamės siūlyti daugiau paslaugų, kurios patenkins įvarius klientų poreikius“, – pasakojo jis.

Saulius Skvernelis, Wojciechas Jasinskis, Rokas Masiūlis, Mantas Bartuška

Rugpjūčio pabaigoje premjeras Saulius Skvernelis su „Lietuvos geležinkelių“ vadovu Mantu Bartuška aptarė prioritetinius įmonės įgyvendinamus ir planuojamus projektus, taip pat – nacionalinio saugumo interesų užtikrinimą.

„Daugiau komentarų premjeras neteiks“, – į DELFI klausimą apie „LGC Cargo“ ir „Gargždų geležinkelį“ atsakė premjero patarėjas Tomas Beržinskas.

Registrų centrui pateiktoje 2018 metų finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad „LGC Cargo“ iš viso turėjo 404 tūkst. eurų turto, tais metais pajamų negavo, o grynasis nuostolis sudarė 105 tūkst. eurų.

Pernai „Gargždų geležinkelis“ gavo 4 mln. eurų pardavimo pajamų, įmonės grynasis pelnas siekė 759 tūkst. eurų, ji iš viso turėjo 4,2 mln. eurų turto.