Be to, dalis rangovų vengia prisiimti atsakomybę už padarytus pažeidimus, atsisako bendradarbiauti ir taisyti defektus, pateikia tikrovės neatitinkančius tyrimų rezultatus, vilkina procesus.
Pasak Kelių direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo, kalbantis su rangovais dėl defektų apimties, jų šalinimo ir darbų terminų palyginti visuose dokumentuose nustatyti reikalavimai: nuo viešųjų pirkimų techninių specifikacijų iki techninių darbo projektų. Paaiškėjo atvejų, kai projektuojant ir įgyvendinant projektus reikalavimai dokumentuose buvo mažinami kokybės sąskaita.
„Buvome įsipareigoję 2019 m. sutvarkyti nustatytus defektus. Paaiškėjo naujos aplinkybės, tam tikrų rengėjų nenoras bendradarbiauti, vengti atsakomybės, nepateikti dokumentų. Pirkimo dokumentai skiriasi nuo parengtų techninių projektų. Šios aplinkybės verčia mus nerimauti dėl tam tikrų objektų defekto ištaisymo iki metų pabaigos“, – žurnalistams sakė V. Andrejevas.
Valstybinės reikšmės kelių kokybės audito metu nustatyti defektai ruožuose, dėl kurių rangovai bendradarbiauja, bus pašalinti iki 2019 metų pabaigos. Kituose ruožuose, dėl kurių rangovai atsisako bendradarbiauti ir vilkina procesus, defektų ištaisymas gali persikelti į kitus metus.
Rangovai supažindinti su audito išvadomis ir pasiūlyti galimi defektų šalinimo būdai. Dalis įmonių sutinka bendradarbiauti, teikia informaciją, sutinka ištaisyti defektus.
Pavyzdžiui, bendrovės „Panevėžio keliai“ ir „Kauno tiltai“ keliuose ruožuose, kuriuose buvo nustatyti pažeidimai, paklojo naują asfaltą, su bendrove „Alkesta“ pasiektas susitarimas dėl garantinio termino pratęsimo ir bus vykdoma tolesnė objekto stebėsena, įmonės „Žemaitijos keliai“ ir „Eurovia Lietuva“ sutiko patikrinti visą kelio ruožą po to, kai bus gautos išvados dėl pažeidimų apimčių, tada bus sprendžiama dėl trūkumų ištaisymo būdų ir terminų.
Tačiau, pasak LAKD, yra rangovų, kurie ne tik atsisako šalinti defektus, bet ir vilkina procesus, atsisako teikti informaciją, bendradarbiauti, ignoruoja nustatytas faktines aplinkybes.
„Rangovai vengia pateikti arba pateikia kitus dokumentus, atsižvelgiant ir į Verslo konfederacijos vadovo rekomendaciją, ketiname visus rangovus, kurie atsisakė bendradarbiauti arba atsisako taisyti defektus, viešinti, kad visuomenė žinotų, kokių rangovų kokie darbai neatlikti“, – teigė V. Andrejevas.
LAKD teigimu, kelių kokybės audito metu tikrinant, ar atlikti darbai atitinka projektinę dokumentaciją, paaiškėjo, kad bendrovės „Fegda“ įrengtame ruože (kelio Nr. 5230 Paberžė-Barskūnai-Medžiukai ruožas nuo 6,50 iki 11,16 km) projektinė dokumentacija neatitinka viešojo pirkimo techninės specifikacijos. Projektinėje dokumentacijoje skaldos pagrindo sluoksnis pakeistas pigesnėmis ir prastesnėmis medžiagomis.
Vykdant kelių auditą susidurta su atveju, kai rangovai slepia faktines aplinkybes, siekiant išvengti atsakomybės. Bendrovės „YIT Lietuva“ (anksčiau UAB „Lemminkainen Lietuva“) įrengtame objekte (kelio Nr. 4220 Verdainė-Pašyšiai ruožas nuo 0,696 iki 5,300 km) vietoje viešųjų pirkimų dokumentuose nustatyto skaldos pagrindo sluoksnio buvo panaudotos prastesnės ir pigesnės medžiagos, taip susilpninant kelio dangos konstrukciją. Audito metu paaiškėjo, kad techninė priežiūra dar vykdant rangos darbus buvo nustačiusi, kad buvo paklota ne tokia medžiaga, tačiau darbai vis tiek buvo priimti.
LAKD praneša, kad rangovas sutiko atlikti papildomus tyrimus pažeidimų mastui nustatyti ir pateikė Kelių direkcijai rezultatus. Rangovo samdyta laboratorija nustatė neva objekte medžiagos panaudotos tinkamos. Kadangi laboratorijų atliktų tyrimų rezultatai smarkiai skyrėsi, Kelių direkcija pasitelkė užsienio laboratoriją, kuri patvirtino pirmų laboratorijų tyrimų rezultatus, t. y., kad visame objekte buvo panaudota netinkama medžiaga.
Siekiant pašalinti audito metu nustatytus defektus, kartu su audito išvadomis Kelių direkcija pateikė bendrovei „Kamesta“ alternatyvų sprendinį defektams ištaisyti, t. y. įrengti papildomą asfalto sluoksnį visame kelio ruože (kelio Nr. 5223 Buivydžiai–Lavoriškės–Kena ruožas nuo 0,00 iki 8,67 km). Kadangi rangovas atsisakė savo sąskaita ištaisyti defektus, Kelių direkcija ketina pirkti papildomus rangos darbus ir po to sąskaitą už juos pateiks rangovui.
„Šiaulių plentas“ įrengtuose ruožuose (kelio Nr. 4001 Žeimiai-Pamūšis-Pašvitinys ruožas nuo 22,69 iki 26,46 km; kelio Nr. 4001 Žeimiai-Pamūšis-Pašvitinys ruožas nuo 27,55 iki 32,61 km; kelio Nr. 4004 Kuršėnai-Smilgiai-Aukštelkė ruožas nuo 8,16 iki 11,38 km) trūksta skaldos pagrindo sluoksnio storio, tačiau rangovas atsisako bendradarbiauti ir atlikti detalius tyrimus problemos mastui nustatyti. Kelių direkcijos iniciatyva bus atlikti papildomi tyrimai defektų mastui nustatyti. Jeigu rangovas nesutiks ištaisyti defektų, Kelių direkcija pasitelks trečiąsias šalis jų ištaisymui ir pateiks patirtų išlaidų sąskaitą rangovui apmokėti.
Pasak V. Andrejevo, nustačius daugiau pažeidimų, būtų galvojama apie tyrimo plėtimą.
„Jeigu matysime, kad tai sisteminis pobūdis, tyrimą plėsime, kad nustatytume objektus, kuriuose defektai atsiranda dėl rangovų netinkamų veiksmų. Kol kas turime pateiktus 18 objektų. 6 objektuose ištaisyti defektai, 6 – rangovai bendradarbiauja, o dar 6 objektuose turime problemų su nenoru bendradarbiauti“, – sakė LAKD vadovas.
2018 m. Susisiekimo ministerijos iniciatyva atlikus šalies valstybinės reikšmės kelių kokybės auditą buvo ištirti 33 skirtingi keliai ir nustatyta, kad beveik 90 proc. tirtų kelių neatitiko kokybės reikalavimų. Net 18 kelių buvo nustatyti esminių pažeidimų, dėl kurių objektai apskritai neturėjo būti priimti. Audito metu buvo tikrinti keliai, statyti bei rekonstruoti 2008-2017 metais.
