„Magistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda yra transeuropinio kelių tinklo dalis, todėl esminis eismo sąlygų joje pagerinimas, pastatant naują tiltą, yra svarbus tiek Lietuvai, tiek tarptautinio susisiekimo kokybei“, – sako laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Rokas Masiulis.
Dabar A. Meškinio (Kleboniškio) tiltą, kuris yra A1 kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda dalis, sudaro du atskiri tiltai. Įgyvendinus visą Islandijos plento projektą bus atskirti tranzitinio ir vietinio eismo srautai: atitvarais atskirtos 4 vidurinės juostos būtų skirtos tranzitiniam eismui, kur didžiausias leistinas greitis būtų 110 km/h, o šoninės 4 eismo juostos (po dvi iš kiekvienos pusės) atliktų jungiamųjų kelių vietiniam eismui paskirtį.
Eismas iš Vilniaus į Klaipėdą bus nukreiptas naujuoju tiltu. Įgyvendinant projektą bus suremontuotas ir 1981 metais statytas pietinis tiltas, kuriuo dabar eismas vyksta iš Klaipėdos į Vilnių.
Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (Kelių direkcija) vadovo Vitalijaus Andrejevo, tiltų remontas ir statyba yra dalis viso Islandijos plento projekto. Sutvarkius visą Islandijos plentą padidės eismo pralaidumas ir saugumas – visuomenė sutaupys 8 mln. valandų dabar prarandamo laiko spūstyse šiame kelio ruože.
Tai labiausiai apkrauti tiltai Lietuvoje. Skaičiuojama, kad per A1 kelio atkarpą nuo Biruliškių sankryžos iki „Via Baltica“, į kurią patenka ir A. Meškinio tiltas, kasdien vidutiniškai pravažiuoja iki 68 tūkst. automobilių.
Tiltas ir viadukas bus pastatyti įgyvendinant Kelių direkcijos ir AB „Kauno tiltai“ sutartį „Dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio Nr. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 99,29 iki 100,47 km rekonstravimo projekto įgyvendinimo“.
Pagal sutartį rangovas įsipareigoja rekonstravimo projektą įgyvendinti per 17 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo (į šį terminą neįskaitoma technologinė pertrauka, kuri prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d.). Bendra darbų vertė 32 340 292 eurai su PVM.
