R. Masiulis pastebi, kad grąžinus senąją tvarką, teisingumas lieka neatstatytas.

„Kelių direkcija sunkiai dirbo ir atrado, kad beveik 2,5 tūkst. leidimų buvo išduoti ne tiems asmenims. Buvo išduota tiems, kas negyvena Neringoje. Kol tvarka buvo savivaldybės rankose, tie dalykai ir atsirado. Norėtume, kad ir savivaldybė susiimtų, ne tik kaltintų perkėlą, kad su ja yra blogai, bet spręstų ir savo klausimus“, – ketvirtadienį DELFI sakė ministras.

Panaikino buvęs vadovas

Sprendimas panaikinti pirmenybines eiles besikeliantiems su leidimais įsigaliojo nuo birželio 3 dienos. Tuomet valstybės valdoma „Smiltynės perkėla“ aiškino, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai, t.y. Kelių priežiūros ir plėtros įstatymas bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos bilieto kompensavimo tvarkos aprašas, nenumato perkėlimo be eilės.

„Iki 2019 metų sausio 1 dienos savivaldybės rinko, tikrino duomenis ir pagal juos pateikdavo sąrašus, kam išduoti leidimus. Vadovaujantis nustatytu tvarkos aprašu leidimus turintys asmenys buvo keliami be eilės. Tačiau nuo šių metų šią funkciją iš savivaldybių perėmus Lietuvos automobilių kelių direkcijai, buvo patvirtinta nauja tvarka, kuri panaikino anksčiau buvusias“, – „Vakarų ekspresui“ sakė „Smiltynės perkėlos“ atstovas spaudai Jevgenijus Bardauskas.

Birželį „Smiltynės perkėla“ sulaukė dėmesio ir dėl neskaidrių konkursų, kurių metu galbūt protegavo vieną tiekėją, o jos vadovas netinkamai elgėsi su darbuotojais.

Paviešinus šią informaciją, nuo 2010 metų įmonei vadovavęs Darius Butvydas pasitraukė iš pareigų.

Naujienų agentūra BNS skelbė, kad „Smiltynės perkėlos“ auditas parodė ir neefektyviai naudojamas lėšas komandiruotėms į užsienį,

„Per 3 pastaruosius metus joms išleista 43 tūkst. eurų, tačiau renginių darbotvarkė būdavo daug trumpesnė nei komandiruočių laikas, jų metu atostogaujama, tenkinami asmeniniai poreikiai.

Pavyzdžiui, BNS žiniomis, pernai įmonės vadovas D. Butvydas 9 dienoms vyko į komandiruotę JAV, į Tarptautinės viešojo transporto asociacijos konferenciją „Energy Efficiency ir Waterborne Transport“, nors renginys vyko tik 2 dienas, o kitas jis atostogavo. Kelionei išleista 2,22 tūkst. eurų“, – skelbė agentūra.

Rokas Masiulis

R. Masiulis DELFI sakė, kad buvusi perkėlimo be eilės tvarka panaikinta buvusio vadovo D. Butvydo sprendimu.

„Tenka apgailestauti, kad buvęs vadovas tą chaotišką sprendimą sezono viduryje priėmė. Jis bus atšauktas. Tačiau klausimas tikrai neuždarytas, nes mes turime spręsti iš esmės jį“, – sakė ministras.

R. Masiulis pasakojo, kad yra labai daug nepatenkintųjų dėl „eilės be eilės“.

„Gauname skundų, kodėl privilegijuojami vieni žmonės, o kiti ne. Pirma, kiek esu informuotas, Neringoje prastai arba visai neorganizuotas viešasis transportas. Jei savivaldybė sugebėtų užtikrinti viešąjį transportą, sumažėtų poreikis privačių automobilių perkėlimui. Tada problema iškart sumažėtų.

Reikia ieškoti ir kitų sprendimų, kaip šį dalyką spręsti. Ideali situacija būtų, kad „eilės be eilės“ nebūtų, bet ir neringiškiai nepatirtų nepatogumų. Turėčiau priekaištų anksčiau dirbusiems vadovams, kad jie neužsakinėjo naujų keltų, kurie turėtų didesnį kėlimo pajėgumą, galėtų kelti daugiau automobilių. Tada šios problemos nebūtų, nes eilių nebūtų“, – dėstė jis.

Sprendimą atstatyti senąją tvarką trečiadienį priėmė valstybės valdomos įmonės valdyba, kurioje dirba Valdemaras Vaičekauskas, Kęstutis Motiejūnas ir Jovita Razgutė.

Šiuo metu „Smiltynės perkėlos“ direktoriaus pareigas eina Mindaugas Čiakas.

Registrų centrui pateiktoje finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad 2018 metais įmonė gavo 4 953 132 eurus pardavimo pajamų, o jos grynasis pelnas siekė 527 252 eurus.

2018 metais vidutinis darbuotojų skaičius buvo 85. „Sodros“ duomenimis, gegužę atlyginimų vidurkis „Smiltynės perkėloje“ siekė 1432,30 euro iki mokesčių (apie 900 eurų į rankas).