„Pokyčiai man daro įspūdį (...), jie atsispindi ir finansinėje įmonės situacijoje, žiūrint į pelno ir nuostolių balansą. „Lietuvos geležinkeliai“ mums, latviams, yra geras pavyzdys, iš kurio galima mokytis. Ko gero, yra panašumų ir skirtumų, bet apskritai įspūdis tikrai geras“, – spaudos konferencijoje Vilniuje trečiadienį sakė T. Linkaitis, kartu su susisiekimo ministru Roku Masiuliu lankėsi „Lietuvos geležinkeliuose“.

Susitikime aptartas galimas traukinio iš Vilniaus į Rygą maršrutas, krovinių srautų klausimai, taip pat Latvijos geležinkelių restruktūrizavimas.

Vertindamas situaciją Lietuvos rinkoje, į kurią šalis kol kas neįsileidžia privačių vežėjų, įskaitant ir latvius, T. Linkaitis nuo kategoriškų vertinimų susilaikė – jo teigimu, rinkos atvėrimo klausimas yra Lietuvos prerogatyva.

„Aš nesu Lietuvos geležinkelių rinkos ekspertas ir manau, kad tai, kaip atverti geležinkelių rinką, turi spręsti patys lietuviai“, – sakė T. Linkaitis.

„Latvijoje mes siekiame atverti rinką ne tik krovinių, bet ir keleivių vežimo įmonėms. Nuo sausio 1 dienos rinka yra legaliai atidaryta, bet mums vis dar reikia daug padaryti, kad turėtume realią konkurenciją“, – teigė ministras.

Tuo metu R. Masiulis akcentavo, kad Lietuva laikosi visų ES taisyklių atveriant geležinkelių rinką konkurentams.

„Be abejo, visada galima kažko išmokti iš kaimynų, bet ES yra vienas reguliavimas, galiojantis visoms šalims. Mes laikomės visų įstatymų nuostatų, kurios yra privalomos rinkos atvėrimo požiūriu“, – spaudos konferencijoje sakė R. Masiulis.

Savo ruožtu geležinkelių vadovas Mantas Bartuška akcentavo, kad rinka konkurentams yra atvira, išskyrus tranzitą į Kaliningradą.

„Vienintelis aspektas yra tranzitas į Kaliningradą, kas yra išimtis įstatymuose. Jei kažkas bando peržengti taisykles, jie susidurs su institucijomis. Tranzitas į Kaliningradą yra nacionalinio saugumo klausimas ir čia akivaizdžiai turi būti brėžiama raudona linija“, – sakė M. Bartuška.

Į Lietuvos geležinkelių krovinių pervežimo rinką antrus metus negali patekti Latvijos kapitalo įmonė „LGC Cargo“, per didžiausią akcininkę Latvijos „Baltic Transit Service“ (BTS) netiesiogiai susijusi su buvusiais Latvijos politikais ir „Rusijos geležinkeliais“ (RŽD).

Be to, vežti krovinius iš Baltarusijos į Klaipėdos uostą nori verslininko Igorio Udovickio valdoma bendrovė „Gargždų geležinkelis“, tačiau kol kas jai taip pat nepavyko gauti leidimo. I. Udovickis kartu su Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ kontroliuoja Klaipėdos krovos bendrovę Birių krovinių terminalas.

Pernai prašymą prašymų vežti krovinius į Lietuvą buvo pateikę Latvijos geležinkeliai, tačiau vėliau savo prašymą atsiėmė.

Pagal dabartines taisykles, tranzitą iš trečiųjų į trečiąsias šalis Lietuvoje gali vykdyti tik valstybės valdoma įmonė – „Lietuvos geležinkeliai“.