„Bet kokią informaciją apie galimas rizikas strateginėje įmonėje vertiname labai rimtai. Tikimės, kad VSD įžvalgos mums padės objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją bei suvaldyti potencialias rizikas „Lietuvos geležinkeliuose. Situacijos aiškumu suinteresuota tiek ministerija, tiek pati įmonė“, – pranešime spaudai sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Pasak pranešimo, ministerija iki šio neturėjo duomenų, leidžiančių įžvelgti rizikos, susijusios su Rusijos metalurgijos holdingo „Evraz“ ir „ArcelorMittal“ Ispanijos gamyklos atstove „Sigmen“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sandoriais.
Kreiptis į VSD pirmadienį ketina ir patys „Lietuvos geležinkeliai“, BNS patvirtino įmonės atstovas Mantas Dubauskas. Jis negalėjo paaiškinti, kodėl įmonė anksčiau nesikreipė į saugumą ar kitas specialiąsias tarnybas dėl sandorių su „Sigmen“, nors kreipėsi dėl kur kas mažesnės vertės sandorių su kita – Estijos kapitalo įmone „Skinest Baltija“.
„Paskutinis pirkimas iš „Sigmen“ buvo viešasis pirkimas, ir iš institucijų nebuvo jokios informacijos, dėl kurios būtų pagrindo nesudaryti sandorių“, – BNS sakė M. Dubauskas.
Jis patvirtino, kad pati įmonė anksčiau nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl „Sigmen“, nes tam esą nebuvo pagrindo.
Nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) Tyrimų skyrius pirmadienį pranešė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ ir jų antrinės įmonės buvusio Latvijos KGB karininko Jurijaus Simonenkovo, turinčio ryšių su Rusijos politiniais lyderiais, kontroliuojamai Latvijos įmonei „Sigmen“ per dešimtmetį sumokėjo beveik 130 mln. eurų.
Kaip rodo LRT šaltinių duomenys, J. Simonenkovo (formaliai įmonės akcijos priklauso žmonai) ir jo aplinkos ryšiai per buvusius KGB karininkus ir agentus veda tiesiai į Vladimiro Putino aplinką ir JAV sankcijomis baudžiamus Rusijos oligarchus. Lietuvoje bendrovė „Sigmen“ nevaržomai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir kituose sandoriuose.
Strateginis „Sigmen“ tikslas – milijardinis europinis projektas „Rail Baltica“, teigia LRT.
Pasak LRT, specialioji vyriausybinė komisija, tikrinanti Lietuvos strateginių įmonių sandorius, nėra tyrusi sandorių su „Sigmen“. Šių vasarį „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė 11,5 mln eurų vertės sutartį su „Sigmen“, dar šiemet įmonė ketina pirkti bėgių už 36 mln. eurų.
Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, „Lietuvos geležinkeliai“ Latvijos įmonei iki šiol jau sumokėjo beveik 50 mln. eurų. Sandorių su „Sigmen“ sudarė ir antrinės LG bendrovės: Geležinkelio tiesimo centras 2017 metais iš „Sigmen“ įsigijo prekių už maždaug 4,6 mln. eurų, o 2011–2016 metais LG įmonių pirkimai siekė 85 mln. eurų.
„Sigmen“ klientai, LRT šaltinių duomenimis, yra ir komercinės įmonės, kurios laimi „Lietuvos geležinkelių“ ir antrinių įmonių konkursus.
Praėjusių metų birželį vyriausybinei komisijai, o vėliau – ir Vyriausybei nutarus, kad valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ planuojamas sudaryti daugiau nei 3 mln. eurų vertės sandoris su „Skinest Baltija“ dėl pabėgių pirkimo neatitinka nacionalinio saugumo interesų, „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį pasirašė su kita konkurso dalyve – Lietuvos įmone „Swetrak“.
Vyriausybė pernai skelbė, kad „Skinest Rail“ savininkas Olegas Osinovskis turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis. Be to, O. Osinovskis buvo įtariamasis byloje dėl korupcinio nusikaltimo Latvijoje.