Kelių rinkliavos įstatymų paketą 2017 metų spalį užregistravo Seimo nariai valstiečiai Virginijus Sinkevičius ir Antanas Baura. Jį inicijavo Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, paketu siekiama užtikrinti principus „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“, kurių neužtikrina laikinis mokestis (vinjetė).

„Pažymėtina, kad laikinis mokestis nėra tinkamas vietiniams infrastruktūros naudotojams, kai už trumpą atstumą sumokamas nepagrįstai didelis mokestis“, – teigia parlamentarai.

Šiuo metu autobusų, krovininių transporto priemonių ir jų junginių bei specialiosios paskirties transporto priemonių valdytojai moka kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi magistraliniais keliais. Kelių naudotojo mokestį galima sumokėti už dieną, savaitę, mėnesį ar metus ir jis visiškai nepriklauso nuo nuvažiuoto atstumo.

Vietoje to siūloma įvesti rinkliavą, kuri būtų grindžiama nuvažiuotu atstumu, ir labiau diferencijuoti rinkliavos tarifus pagal transporto priemonių taršos lygį.

„Priėmus įstatymų projektus, kelių infrastruktūros naudotojai už važiavimą nustatytais keliais mokės proporcingai, t.y. važiuojantys ilgus atstumus ar važiuojantys tranzitu per Lietuvą, patirs didesnes išlaidas, tačiau besinaudojantys kelių infrastruktūra mažais atstumais, patirs ženkliai mažesnes išlaidas“, – nurodo pasiūlymo autoriai.

Virginijus Sinkevičius

Skaičiuojama, kad rinkliavos elektroninės sistemos diegimui reikėtų apie 130 mln. eurų. Tikslią kainą nustatytų viešasis pirkimas. Sistemos aptarnavimui reikėtų iki 30 mln. eurų per metus.

Tačiau V. Sinkevičius ir A. Baura teigia, kad planuojamos metinės pajamos iš kelių rinkliavos siekia 110 mln. eurų, kas sudaro daugiau nei dvigubai šiuo metu surenkamų kelių mokesčio pajamų.

Valstiečių projektui yra pritarusi Vyriausybė, Seimo Aplinkos ir Ekonomikos komitetai. Tačiau nuo 2018 metų lapkričio laukiama Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) išvados.

Galėtų išasfaltuoti 200 km žvyrkelių

Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje susisiekimo ministras Rokas Masiulis paragino Seimo narius nebedelsti ir priimti įstatymų projektus.

„Kelių rinkliava, palyginti su vinjetėmis, būtų neabejotinai teisingesnė kelių naudotojų atžvilgiu, be to, padėtų valstybei generuoti nemažai papildomų lėšų, svarbių šalies keliams finansuoti.

Apmaudu, kad Seimas dėl nesuprantamų priežasčių nuo 2017 metų atidėlioja parengtų ir pateiktų svarstyti reikiamų įstatymų pakeitimų priėmimą. Delsiant įteisinti kelių rinkliavą, kasmet netenkama per 60 mln. eurų, t.y. sumos, už kurią būtų galima kasmet papildomai išasfaltuoti apie 200 km žvyrkelių“, – sakė jis.

Foto: DELFI / Rafael Achmedov

Ministro teigimu, 130 mln. eurų projekto įgyvendinimo kaina atsipirktų maždaug per 2 metus. Projektą numatoma finansuoti Kelių priežiūros ir plėtros programos bei valstybės biudžeto lėšomis.

Seimo BFK narys konservatorius Mykolas Majauskas sakė, kad būtent sistemos atsipirkimas kelia daugiausiai klausimų.

„Konkrečių paskaičiavimų mes nematėme, o lėšų poreikis yra milžiniškas, taip pat ir nuolatiniam šios naujos sistemos palaikymui. Be to, patirtis rodo, kad dažnai nurodomos vienos lėšos, o realiai investicijų gali reikėti reikšmingai daugiau. Todėl norėjome matyti aiškesnius rizikos vertinimus“, – DELFI sakė jis.

M. Majauskas dar pastebėjo, kad projektą pateikė Seimo nariai, o ne Vyriausybė.

„Tai reikšminga investicija, už kurios sėkmingą įgyvendinimą turi prisiimti atsakomybę ir teikti Vyriausybė“, – sakė jis.

Mykolas Majauskas

Susisiekimo ministerija dar nurodė, kad įgyvendindamos Europos Sąjungos direktyvas, šiuo metu daugelis Bendrijos šalių jau taiko kelių rinkliavas kaip socialiai ir aplinkosaugos požiūriu teisingesnį apmokestinimo būdą, atitinkantį ES principus „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“.

„Analizuojant Lietuvos galimybes įdiegti kelių rinkliavos sistemą, buvo atlikta galimybių studija, išnagrinėta Austrijos, Lenkijos, Slovakijos ir Vokietijos patirtis.

Šiuo metu Europos Parlamente svarstoma nuo 2023 metų gruodžio 31 dienos ES šalyse panaikinti visas vilkikams taikomas vinjetes ir uždrausti naujų vinječių įvedimą nuo ES direktyvos pakeitimo įsigaliojimo dienos. Todėl tikėtina, kad ES šalys, šiuo metu dar naudojančios vinječių sistemas, privalės jų atsisakyti“, – rašoma pranešime.