Nuleista į vandenį
Ketvirtadienį „Raketa“ galingu kranu pakelta nuo pastolių ir perkelta į Nemuną. Skaičiuojama, kad laivas be degalų, keleivių, įgulos sveria apie 19,5 t. Su žmonėmis ir degalais laivo svoris pasieks 25 t.
Maksimalus laivo greitis – apie 70 km/val., o kruizinis – apie 60 km/val. 1150 AG variklis kelionei iš Kauno į Nidą ir atgal sudegins apie 1000 litrų dyzelino.
Laivu galės plaukti 58 keleiviai ir 4 įgulos nariai – du kapitonai ir du mechanikai.
„Raketos“ atnaujinimo darbai truko du mėnesius ir kainavo „daugiau nei 100 tūkst. Eur“. Konkrečios projekto sumos investuotojai neatskleidžia.
„Labai dažnai sulaukiame šio klausimo, tačiau pinigais šią investiciją išreikšti būtų sudėtinga, nes pirmiausia reikėjo visus bendraminčius sukviesti prie laivo ir jie visi aukojo savo laisvalaikį, miegą, darbą, asmeninius reikalavimus. Tai pasverti pinigais būtų sunku, tačiau tai pareikalavo žvėriškos energijos“, - teigė VšĮ „Vandens kelias“ prezidentas Nerijus Šilgalis.
Specialiai šiam maršrutui kai kuriose Nemuno vietose buvo pagilinta vaga – skaičiuojama, kad upė negali būti seklesnė nei 1,5 m.
Nuleidus į upę „Raketa“ dar bus testuojama. Kol kas nėra užkurtas ir laivo variklis – tai planuojama padaryti kitą savaitę.
Planuojama, kad laivas iš Kauno išplauks ketvirtadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais. Iki Joninių bilieto kaina asmeniui sieks 29 Eur.
„Norėtume, kad kaina vėliau neviršytų 49 Eur. Tačiau mes esame visiškai priklausomi nuo savo rėmėjų, bet dėsime visas jėgas, kad ši kaina išsilaikytų“, - teigė N. Šilgalis.
Pagaliau planas pavyko
Laivo kelionės į tęsis iki rugsėjo pabaigos. Iki šiol laivo būklė buvo pakankamai nebloga, ypač viduje. Bet kokiu atveju teko pakeisti visą audio, apšvietimo sistemą, elektros sistemą, buvo pašalinti korozijos židiniai, laivas perdažytas.
„Šį istorinį laivą su nostalgija prisimena daugelis lietuvių. Atgaivinti „Raketų“ tipo laivų reisus
pastaraisiais metais buvo bandoma jau ne kartą. Tačiau vis kažko pritrūkdavo – tai pinigų, tai
politinės valios, tai savivaldybių palaikymo, tai optimistiškesnio verslininkų požiūrio. Šiemet Vidaus vandens kelių direkcijai atgaivinus krovininę laivybą, o keleivinius laivus įsigijus naujiems
savininkams, svajonė vėl matyti atgijusį Nemuną, atrodo, pradeda pildytis. Netrukus į reguliarius
reisus išplauks ir mūsų keleivinis laivas „Vilkija“, tad, galima sakyti, Kaunas pamažu atsisuka į savo istorine šaknis ir vėl jaučiame, kad esame paupio miestu“, - sako VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Toks greitaeigis keleivinis kateris – puiki susisiekimo priemonė ne tik ieškantiems įdomesnių
keliavimo būdų, norintiems pasigrožėti gamta, bet ir greitesnė bei pigesnė alternatyva autotransportui. Laivu iš Kauno Nidą galima pasiekti žymiai greičiau, nereikia mokėti jokių įvažiavimo ar kelto mokesčių, o kartu gabenamo dviračio ar paspirtuko pilnai užteks vietinėms kelionėms. Be to, taip keliaujant išvengiama ne tik kamščių prie keltų, bet ir jau dabar nemenku išbandymu tampančio rekonstruojamo Kauno aplinkkelio.
Naujieji „Raketos“ savininkai įsigijo tris greitaeigius keleivinius katerius, tačiau šiemet reisus vykdys tik vienas. Keleivių Kaune laivas lauks uoste prie „Combo“, o Nidoje – senajame uoste.
Į vandenį nuleistas laivas pagamintas 1963 metais. Rekonstrukcijos metu buvo atnaujintas laivo
korpusas, pakeisti svarbūs mazgai. Jame yra 58 sėdimos vietos, taip pat vietos dviračiams. Lietuvoje yra tik keli upeiviai galintys valdyti tokio tipo laivus.
Okupacijos laikais Lietuvoje buvo apie 10 „Raketų. Daugiausia jų plaukdavo maršrutu Kaunas-pajūris. Vasarą keliautojų laukdavo net 3 reisai per dieną.
Reguliari greitaeigių katerių navigacija nutrūko 1995 m. Kai kurie laivai buvo parduoti ir išplukdyti į kitas šalis, kiti nukeliavo į metalo laužą. Kurį laiką laivybą Nemunu vis dar buvo bandoma atgaivinti, tačiau nuo 2010 metų „Raketos“ tipo laivų Nemune nebeliko.
