Lietuva džiaugiasi laiku vykdanti „Rail Baltica“ projektą. Bet ar terminų laikosi partneriai latviai ir estai? Pokalbis laidoje DELFI diena su „Lietuvos geležinkelių“ vadovu Mantu Bartuška.
– Pradėtos naujos vėžės statybos. Jūsų akimis, kodėl tai svarbu?
– Tai yra vienas svarbiausių „Rail Baltica“ etapų. Šis projektas yra strateginis. Jis mums yra svarbus tuo, kad techniškai jis sujungs Kauno geležinkelio stotį su Palemono terminalu, atverdamas galimybes vežti krovinius. Šiandien mes to kaip tik ir neturime, trūksta kertinės jungties. Taip pat jis pagerins susisiekimą Kaune, bus panaikinti vieno lygio susikirtimai. Tos galimybės bus praplėstos. Kita vertus, tai taip pat bus didelis postūmis visam Lietuvos verslui.
– Kokioje stadijoje yra „Rail Baltica“ projektas?
–„Rail Baltica“ projektas skaidosi į etapus, atskiras dalis. Kiekviena dalis yra skirtingame etape, bet kas liečia Lietuvos dalį, pažymėsiu, kad mes lyderiaujame. Šiandien buvome Kaune ir tuo įsitikinome. Kauno mazgas, kuris net inžineriniu atžvilgiu yra pats sunkiausias, nes yra stotys, keliai susikerta.
Mes pakeitėme kai kuriuos projektinius sprendinius, galvodami, kaip optimizuoti projektą. O tą dalį, kurią dabar statome, perskelbtas konkursas mums davė 5 milijonų naudą. Šalia vykdomas pirkimas, sudarytas iš 3 etapų. (…) Ateityje, kad kroviniai nevažiuotų per patį centrą jie bus nukreipiami aplinkkeliu. Taigi pirkimai vykdomi. Ten dėl pakeistų projektinių sprendimų mes tikimės, kad sutaupysime gal net 10 milijonų.
– Užsiminėte, kad čia mūsų dalis ir ja džiaugiamės. O kokia situacija pas kaimynus?
– Projektas yra sėkmingai koordinuojamas iš bendros įmonės, kuriai visai neseniai buvo paskirtas naujas vadovas. Bendradarbiavimas vyksta, susikalbėjimas pagerėjęs, progresas matomas, sėkmingai vykdome projektą toliau.
– Projekto pabaiga yra numatyta po 7 metų. Jūsų manymu, ar pavyks viską įgyvendinti iki tos datos?
– Pirmiausia reikia suprasti, kad projektas yra labai sudėtingas: trys šalys, įvairūs techniniai sprendimai, nauji parametrai. Kol kas tos ambicijos pabaigti bendrai projektą iki 2026 metų yra išlaikomos. Aišku, yra daug tokių aplinkybių, kurios gali lemti, kad ta pabaiga šiek tiek pasislinks, tačiau Lietuvoje jau turėjome didelių projektų, kuriais galėjome įrodyti, kad galime juos pabaigti laiku.
– Kiek laiko gali būti nukelta projekto pabaiga?
– Dar apie tai neverta kalbėti, reikia laikytis tikslo. Visokie parametrai, projekto klausimai, kurie turėtų būti atsakyti būtent projekto metu.
– Bet tie strigimai yra Lietuvoje ar kitose šalyse?
Jis niekur nestringa, projektas yra vystomas. Tiesiog yra sudėtingų klausimų, į kuriuos yra bandoma atsakyti. Tikiu, kad viskas bus gerai. Svarbiausia, kad sėkmingai gautume europinę paramą, nes europinis finansavimas yra kertinis dalykas.
– Per kiek laiko bus galima nuvažiuoti nuo Talino iki Varšuvos ir kiek tai kainuos?
– Dar nėra bilietų kainų. Pirmiausia reikia pastatyti, dar paaiškės, kas bus operatoriai, paaiškės vežėjai. Bilietai Europoje, matyt, bus lyginami su rinkos dėsniais. Matome, kad Europoje greitaeigiais traukiniais yra labai sėkmingai naudojamasi. Manau, kad mūsų regionas neturėtų kažkuo išsiskirti, žmonės vis daugiau naudojasi, taikysime konkurencingas kainas.
O kalbant apie trukmę, jeigu nesuklysiu, nuo Talino iki Varšuvos užtruks apie 4-5 valandas. Nuo Vilniaus iki Rygos dvi valandos, nuo Vilniaus iki Varšuvos trys su trupučiu, Vilnius-Kaunas mažiau nei valandą. O apie kainas sunku pasakyti, galime tiesiog pažiūrėti į kainas Europoje. Yra įvairių kainų. Pavyzdžiui, yra įdomių tendencijų, kur net kartais bilietai yra brangesni nei aviacijoje, bet žmonės tuo naudojasi, nes jie gali sutaupyti laiką ir naudingai jį išnaudoti. Aš manau, kad žmonės galės pasirinkti, o pasirinkimas visada yra gerai, nes kiekvienas renkasi pagal poreikius.
– Kaip dažnai tokie traukiniai kursuos?
– Tai tikrai priklausys nuo žmonių poreikio. Pirmiausia pradės nuo mažiau traukinių. Tai normalu, nes rinką reikia užauginti. Kaip vieną iš artimiausių tikslų norėčiau įvardyti traukinį Vilnius-Ryga, kurį norėtume atnaujinti, kad turėtume perspektyvą į ateinantį dešimtmetį.
– Buvo nemažai diskusijų dėl Vilniaus atšakos. Kokie galutiniai sprendimai?
– Sprendimai aiškūs. Vyksta jau teritorijų planavimo stadija, kadangi ši dalis yra vėliau prisijungusi, tai pagrindinis iššūkis yra lygiagrečiai ją pasivyti ir padaryti laiku. Mūsų ambicija, kad tai pavyktų pasiekti.
– Prieš kurį laiką buvo skandalų dėl projekto skaidrumo ir pokyčių vadovybėje. Ar viską pavyko išspręsti?
– Manau, kad viskas stabilu, turime naują vadovą, daug bendraujame, ne tik tarp įmonių, bet ir tarp ministerijų, reikia daug dialogo. Yra įtraukta daug žmonių, kurie dirba prie projekto, greitis tarp sprendimų yra pagreitėjęs, darbus galima matyti akivaizdžiai. Matome, ką daro kaimynai, viskas yra progresuojama. Kiekviena šalis turi skirtingus etapus, bet progresas yra. Terminai yra įtempti, nėra atsilikimų.
– Kuri šalis mažiausiai pažengusi?
– Nėra taip, kad problemos persikeltų iš vienos šalies į kitą. Mūsų siekis, kad tikslą pasiektume visi kartu. Jeigu viena šalis nepadarys, tai tikrai nebus sėkmė. Supratimas ir pagalba yra reikalingi, nes projektas sudėtingas ir reikia bendrumo jausmo.
– Tokie projektai ryja pinigus be pabaigos. Kiek gali būti viršyta?
– Tikiuosi, kad jų nebus viršyta. Geras yra pavyzdys, kuomet mes perskelbėme konkursą ties Kaunu, kas yra apie dešimt procentų nuo bendros projektų vertės. Bendras projektas yra apie šeši milijardai eurų.
Visą pokalį žiūrėkite DELFI laidoje.
