Žmonės gaišta laiką
Ekonomisto teigimu, dabartinė Vilniaus autobusų stotis sostinės gyventojams yra itin sunkiai pasiekiama. Iš vienos pusės ją dengia geležinkelio bėgiai, o iš kitų miesto pusių privažiavimas, paprasčiausiai, sudėtingas.
„Yra daug šviesoforų, daug pėsčiųjų, o, daugiausia, autobusai važiuoja į Vakarų ir Šiaurės kryptis, tad ten patekti nėra lengva.
Aš nesu labai įsitikinęs savo pasiūlyta vieta, bet esu labai įsitikinęs esamos vietos prastumu ir kartais reikia, kad kažkas pasakytų, jog karalius yra nuogas“, – savo idėją DELFI aiškino ekonomistas.
Jo teigimu, dėl prasto stoties pasiekiamumo ir infrastruktūros aplink, vilniečiai tiesiog gaišta savo laiką.
„Jei, tarkime, asmuo gyvena tankiausiai apgyvendintose vietose, kaip Pilaitė, Pašilaičiai, Perkūnkiemis, tai jiems iki stoties per kamščius nuvažiuoti užtrunka tiek pat, kiek nuvykti į Panevėžį ar į Kauną“, – lygino jis ir pridūrė, kad stotis turėtų būti integruota ir į platesnį susisiekimo tinklą.
Kaip pavyzdį jis pateikė Šveicariją, mat ten viskas puikiai sustrateguota, nes šalia yra tiek geležinkelio, tiek kelių, tiek oro transportas.
„Mūsų atveju, oro uostas yra pamirštas ir paliktas. Ir netgi dabar, „Rail Baltica“ projekte, Latvija įtraukė savo Rygos oro uostą į tinklą, Kauno oro uostą lyg ir taip pat žadama įtraukti atskira atšaka, bet įtraukti Vilniaus oro uostą net nėra tokių planų.
Tokia fragmentacija mažina Vilniaus miesto patrauklumą“, – teigė ekonomistas ir tikino, kad jei norima didinti miesto patrauklumą, stotis turėtų būti iškelta į kitą vietą, pavyzdžiui, Vakarinį aplinkkelį.
Atsiras galybė neoficialių stočių
Kalbant bendrai, Ž . Maurico nuomone, miesto mobilumas plečiasi ir čia reikėtų kalbėti ne tik apie viešąjį transportą. Pamiršta neturėtų būti ir automobilių dalijimosi paslauga, kuri taip pat prisideda prie patogaus judėjimo sostinėje.
„Dabar oro uoste yra aikštelė, kurioje galima tikrai nesunkiai rasti automobilį ir vykti ten, kur nori, tačiau šiuo metu stoties rajone tokios galimybės nėra, nes, paprasčiausiai, nėra vietos ir viskas per stipriai užtankintą“, – sakė jis.
Jeigu didesnių pokyčių artimiausiu metu neįvyks, pasak ekonomisto, dabartinė autobusų stotis stotimi išliks tik teisiškai, tačiau mieste atsiras daug neoficialių stočių.
„Jos kels chaosą ir nepasitenkinimą, o, ypatingai, iš užsieniečių. Dabar, autobusas važiuojantis į Rygą, stoja prie Panoramos, prie Pašilaičių o, grįžtant, į stotį lieka važiuoti vos 4 žmonės iš 40“, – sakė jis ir tikino, kad esant Europos Sąjungos ir didesnėms Vilniaus savivaldybės biudžeto lėšoms, yra puiki progą optimizuoti susisiekimą tinkle arba tokią galimybę bent jau pasilikti ateičiai.
„Nes dabar mes Vilnių labai sėkmingai užstatome, nepaliekant vietos infrastruktūrai“, – sakė Ž. Mauricas.
Galiausiai, ekonomistas pažymėjo, kad naujoji stotis nebūtinai turėtų atsirasti prie vakarinio aplinkkelio, mat būtų galima galvoti ir apie pietinį aplinkkelį, netoli „Ikea“.
„Stotis turi būti tokioje vietoje, kad būtų patogu atvykti, būtų daug vietos“, – tikslino Ž. Mauricas.
Savivaldybė turi kitą nuomonę
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas Mindaugas Pakalnis, vertindamas ekonomisto idėją sakė, kad tokia mintis, anot jo, nėra tikslinga.
„Mes manome, kad iškelti visą autobusų stotį yra netikslinga, kadangi mes turime labai puikų viešojo transporto mazgą – geležinkelis, miesto viešasis transportas ir tarpmiestiniai autobusai vienoje vietoje. Yra labai patogu persėsti, todėl pagrindinę stotį tikrai verta išlaikyti ten, kur ji yra dabar“, – sakė jis.
Tiesa, specialistas neslėpė, kad kai kurie tarpmiestiniai autobusai iki stoties važiuoja tušti, nes Vilnius jau turi beveik 10 stotelių įvairiose miesto vietose, kur autobusai sustoja ir išleidžia keleivius.
Paklaustas, kaip vertina autobusų stoties pasiekiamumą Vilniaus mieste, M. Pakalnis aiškino, kad į ją žmonėms reikia vykti ne nuosavu automobiliu, o viešuoju transportu.
„Dabar darome viską, kad atskirtume greitojo transporto juostas ir kad greitasis transportas važiuotų ne bendrame sraute, o net ir per kamštį turėtume prognozuojamą laiką, kiek užtruks kelionė nuo stotelės iki galutinio taško.
Reikia padaryti viską, kad viešasis transportas nestovėtų kamšiuose“,– teigė jis ir užsiminė, kad atskirti autobusų stotį nuo geležinkelio stoties būtų kaip vieno iš privalumų atsisakymas, jau nekalbant apie „Rail Baltica“ planus ir planuojamą sustojimą geležinkelio stotyje.
Mieste gali atsirasti dar viena autobusų stotis
Specialistas aiškino, kad naujasis „Vilnius Connect“ projektas, Vilniaus miesto geležinkelio stoties rajoną pakeis neatpažįstamai.
Tarp Geležinkelio ir Pelesos gatvių esančią daugiau kaip 20 hektarų teritoriją planuojama modernizuoti ir ją transformuoti į daugiafunkcinį verslo ir susiekimo centrą.
Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė, kaip pasakojo specialistas, ruošia detalų projekto planą, o viešojo transporto plano pertvarka, planuojama, būtų pradėta dar iki 2022-ųjų.
M. Pakalnis neatmetė varianto, kad jeigu esama autobusų stotis nesiims pertvarkos ir savivaldybei su ja rasti bendros kalbos nepavyks, gali būti, kad Vilnius turės ir dar vieną autobusų stotį.
„Ji būtų „Vilnius Connect“ projekto apimtyje“, – atskleidė jis.
