Neoficialūs šaltiniai teigia, jog komisija dėl Rengės atstatymo rangovo atsidūrė aklavietėje, todėl bus siūloma pakeisti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą, apibrėžiant, kad tarp ES šalių esanti strateginė infrastruktūra nebūtų komisijos tikrinimo objektas, taip pat Vyriausybės nutarimą, iš dalies pakeičiant strateginių objektų sąrašą.

Tai atvertų kelią „Lietuvos geležinkeliams“ patiems nuspręsti, kas atstatys Latvijos ir Lietuvos pasienyje esantį geležinkelį.

Atstatyti Rengę pretenduoja „Vitras-S“, Latvijos geležinkeliai ir GTC

Geriausią pasiūlymą - maždaug 10 mln. eurų vertės – pernai rugpjūtį paskelbtame ruožo rekonstrukcijos konkurse pateikė Estijos geležinkelių paslaugų grupės „Skinest Rail“ valdoma geležinkelių tiesimo ir remonto įmonė „Vitras-S“, nuo 2017-ųjų sausio esanti NATO konkursų dalyvių sąraše.

Antroje vietoje pagal pasiūlytą kainą, BNS žiniomis, yra antrinė Latvijos geležinkelių įmonė „LDZ infrastruktūra“, kaip subrangovę, pasak šaltinių, ketinanti pasitelkti tą pačią „Vitras-S“. Trečioje vietoje liko „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė Geležinkelių tiesimo centras (GTC).

„Lietuvos geležinkeliai“ tikina, kad kovo pradžioje pasirašius sutartį su rangovu, įmanoma kelią atstatyti iki metų pabaigos. Tai patvirtina ir „Vitras-S“ vadovas.

Tačiau Vyriausybės vicekanclerio Almino Mačiulio vadovaujama Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija jau kelis mėnesius delsia priimti sprendimą, ar patvirtinti „Vitras-S“ konkurso laimėtoja. BNS žiniomis, komisija prašė įvairios papildomos informacijos iš Susisiekimo ministerijos bei „Lietuvos geležinkelių“, įskaitant ir „Vitras-S“ subrangovus šiame projekte.

Praėjusią savaitę papildoma informacija komisijai pateikta, BNS patvirtino „Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Mantas Dubauskas.

Sprendimą priimti delsiama, baiminantis teismų

Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas BNS pranešė, kad komisija sprendimo kol kas nepriėmė. Komisijos delsimo nekomentuoja nei jis, nei komisijos pirmininkas A. Mačiulis.

Tačiau neoficialūs šaltiniai teigia, jog po to, kai pernai komisija užkirto kelią kitai „Skinest Rail“ grupės įmonei „Skinest Baltija“ pasirašyti sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“ ir šiai apskundus sprendimą teismams, dabar bijoma tokių pat pasekmių.

Vyriausybinė komisija bei Vyriausybė pernai nurodė, kad „Skinest Rail“ – ji yra ir „Vitras-S“ akcininkė – savininkas Olegas Osinovskis turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis. Po tokios išvados „Lietuvos geležinkeliai“ nepasirašė apie 3 mln. eurų vertės sutarties su konkursą laimėjusia „Skinest Baltija“.

Kita vertus, jei „Vitras-S“ būtų pašalinta iš Rengės rangovo konkurso, sutartį tektų pasirašyti su Latvijos „LDZ infrastruktūra“ – Latvijos geležinkelių, pateikusių daugiau nei 80 mln. eurų pretenziją „Lietuvos geležinkeliams“ dėl to paties kelio išardymo, antrine įmone.

„Po visų tų istorijų, kai „Lietuvos geležinkeliai“ sumokėjo baudą Europos Komisijai už tą objektą ir dabar sumokės dar 10 mln. eurų latvių valstybei kompanijai, kuri atstatys tą ruožą ir tie pinigai irgi iškeliaus iš Lietuvos, tai būtų visai nelogiška. Kaip atrodys Lietuva ir „Lietuvos geležinkeliai“?“ – stebisi „Vitras-S“ direktorius Michailas Lipkinas.

Jis neigė, kad „Vitras-S“ yra „LDZ infrastruktūros“ subrangovė, tačiau neatmetė, kad jei sutartis būtų pasirašyta su latviais ir šie pasiūlytų įmonei dalyvauti projekte kaip subrangovei, pastaroji sutiktų.

Pasak M. Lipkino, „Vitras-S“ subrangovės šiame projekte būtų „Fima“, „Šiaulių plentas“ ir kai kurios kitos įmonės.

Geležinkelio bėgiai
„Jeigu kovo mėnesį bus pasirašyta sutartis – aš galiu sakyti tik už savo kompaniją – mes tikrai padarysime, pasistengsime užbaigti tuos darbus šiais metais. Mes suprantame, kad tai prestižinis objektas. Mes turime pajėgumų, inžinerinių resursų, technikos, viską, kad padarytume tuos darbus “, – BNS sakė M. Lipkinas.

Jis teigė, kad kainos skirtumas tarp trijų geriausią pasiūlymą pateikusių konkurso dalyvių siekia apie 10 proc.

„Vitras-S“, pasak M. Lipkino, yra dalyvavusi visuose dideliuose „Lietuvos geležinkelių“ projektuose, nutiesė apie 40 proc. „Rail Baltica“ trasos nuo Lenkijos sienos iki Kauno, 2015 metais ji kartu su Panevėžio statybos trestu dalyvavo ir NATO projekte – statė kuro bazę Šiaulių oro uoste. Šiuo metu įmonė dirba Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje.

„Mes pastatėme žymiai sudėtingesnius objektus, ir derybų metu (su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl Rengės – BNS), ir po to niekas nepagalvojo, kad mes to nepadarysime. Mes užsidirbome savo gerą vardą“, – tikino „Vitras-S“ vadovas.

Pasak M. Lipkino, vidutinė įmonės metų apyvarta siekia apie 10 mln. eurų, tačiau 2017 metais, Registrų centro duomenimis, ji siekė 4,26 mln. eurų, įmonė gavo 38,9 tūkst. eurų grynojo pelno.

Registrų centro duomenimis, „Skinest Rail“ valdo 82,3 proc., M. Lipkinas – 16,1 proc. įmonės akcijų, likusias, pasak pastarojo, valdo dar 14 Lietuvos piliečių.

Seimas suvaržė strateginius sandorius

Seimui pernai sausį priėmus Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pataisas, speciali vyriausybinė komisija nuo 2018 metų kovo tikrina valstybės ir privataus kapitalo valdomų strateginių įmonių sandorius, jeigu jie viršija 10 proc. bendrovės metinių pajamų.

Didelius sandorius turi deklaruoti ne tik valstybės valdomos strateginės įmonės, bet ir trys didelės privačios bendrovės – „Orlen Lietuva“, „Achema“ ir „Telia Lietuva“. Komisija per 10 dienų apsisprendžia, ar sandorius tikrinti, ir jei būtina, juos uždraudžia.

Šios įmonės komisiją privalo informuoti apie ketinamus sudaryti sandorius ar esminius jau pasirašytų sandorių pakeitimus, o valstybės kontroliuojamos strateginės įmonės – jeigu dėl sandorio nutraukimo jos patirtų nuostolių, kurių vertė viršytų 2,5 proc. metinių pajamų.

Be to, jos komisijai turi pranešti, jei kitai bendrovei leidžia aptarnauti ar kitaip susipažinti su jų esminėmis informacinėmis technologijomis, infrastruktūra, duomenų bazėmis ar jų duomenimis.

Seimas tuomet atsisakė siūlymo tikrinti „Orlen Lietuvos“, „Achemos“ ir „Telia Lietuvos“ vadovus ir darbuotojus – buvo siūloma analizuoti jų ryšius su užsienio šalių priešiškomis tarnybomis, nusikalstamomis struktūromis ir panaši informacija, kurią turi tik specialiosios tarnybos.

Už Rengės išardymą - 28 mln. eurų bauda

Beveik 28 mln. eurų vertės Europos Komisijos baudą už Rengės ruožo išardymą 2017-ųjų pabaigoje gavę „Lietuvos geležinkeliai“ ruožą pažadėjo atstatyti iki šių metų pabaigos. Toks įsipareigojimas įrašytas EK 2018-aisiais pateiktame pažeidimo ištaisymo plane.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis BNS anksčiau yra sakęs, kad Rengės atstatymas yra ne tik ekonominis, bet ir politinis žingsnis. Anot jo, Rengė tapo agresyvaus elgesio su kaimynais simboliu, todėl jos atstatymas pademonstruotų gerą valią partneriams Lenkijoje ir Latvijoje.

Prieš dešimtmetį išardytu keliu į Rengę produkciją į Latviją gabendavo Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Mažeikių naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (58)