Kai automobiliai tarpusavyje “susikalbės” ir aplinką vertins naudodami sudėtingas kompiuterines sistemas. Kad ir kaip įžeidžiamai tai skambėtų, kiekvienais metais rengiamose “Grand Challenge 2005" lenktynėse pilotų neturinčios mašinos pasiekia vis geresnių rezultatų.

Dykumos egzaminas

Prieš keletą savaičių Amerikoje - Mohavės dykumoje netoli Las Vegaso - buvo surengtos neįprastos, tačiau jau spėjusios tapti tradicinės lenktynės “Grand Challenge’2005", kurias specialistai vienbalsiai vadina techniškai kur kas sudėtingesnėmis nei bet kuris “Formulės-1” ar pasaulio automobilių ralio čempionato etapas. Čia automobiliai varžosi be žmonių ir absoliučiai viskas priklauso tik nuo mašinos techninio tobulumo.

“Grand Challenge’2005" distancijos ilgis šiais metais siekė 220 kilometrų, trasa vingiavo per Mohavės dykumą, o tikslus maršrutas iki pat lenktynių pradžios buvo laikomas griežčiausioje paslaptyje. Lenktynių starte buvo išsirikiavę 23 visureigiai ir padidinto pravažumo prototipai, o finišą pasiekė iš viso penki aparatai. Laimėtojas - “Volkswagen Touareg TDI”, kuriam buvo suteiktas kodinis pavadinimas “Stanley”, šią trasą įveikė per 6 valandas 54 minutes ir visai be žmogaus įsikišimo tiksliai ir sėkmingai pasiekė finišą netoli Las Vegaso.

Ne vairuotojo, o vien tik elektroninių prietaisų valdomas “Touareg” tapo pirmuoju tokį didelį atstumą įveikusiu žmogaus nevairuojamu automobiliu.

Džiaugdamiesi “VW Touareg” pergale, “Volkswagen AG” koncerno atstovai akcentavo, jog šį unikalų visureigį ne mažiau unikalioms lenktynėms per nepilnus metus bendromis jėgomis parengė “Volkswagen” specialistai, tam pačiam koncernui priklausančio mokslinių tyrimų instituto ERL (Electronic Research Laboratory), įsikūrusio Palo Alto mieste (Kalifornija), darbuotojai bei Stenfordo universiteto mokslininkai.

Mašinos mokosi “susikalbėti”

Beje, jie patys kol kas neigia siekiantys “perversmo” tarp vairo ir sėdynės.

Net jei ateityje iš tiesų automobilius vairuos robotai, kol kas “Stanley” kūrėjai tik tobulina naujos kartos sistemas, padedančias vairuoti bei užtikrinančias dar didesnį eismo saugumą ir galinčias ateityje išgelbėti ne vieną gyvybę. Įvairios kompiuterizuotos automobilių valdymo sistemos dažniausiai kuriamos atskirai, nepriklausomai viena nuo kitos. Vienas iš “Touareg” prototipo dalyvavimo šiose lenktynėse tikslų - patikrinti sistemų tarpusavio sąveiką.

Tarkim, jau dabar į serijinės gamybos automobilius tiekiama nemažai vairuoti padedančių elektroninių sistemų. Pavyzdžiui, naujojo “VW Passat” pirkėjams už papildomą mokestį siūloma automatinė atstumo tarp važiuojančių automobilių matavimo sistema (ADR + stabdymo kelio trumpinimas), kurios radarai automatiškai atpažįsta pavojingą situaciją ir prevenciniais tikslais padidina stabdžių jautrumą.

Greitai prasidės ir kitos panašaus tipo sistemos masinis diegimas į serijinės gamybos automobilius. Tai yra savotiškas ESP ir patarimus, kaip važiuoti, teikiančios sistemos hibridas. Susidarius kritinei situacijai, ši sistema perduoda impulsus į vairą ir taip akimirksniu pataria vairuotojui, į kurią pusę sukti vairaratį. Tokia kritinė situacija susidaro, kai, tarkim, automobilio ratai važiuoja skirtingo sukibimo paviršiais (pavyzdžiui, kai kairėje sausa, o po dešiniaisiais ratais yra šlapias kelio ruožas). Ši priemonė padeda 10 proc. sutrumpinti stabdymo kelią.

Beje, robotų - vairuotojų lenktynėse dalyvavusio “VW Touareg” charakteristikos nesiskyrė nuo serijinių modelių. 174 AG pajėgumo visureigis turėjo tik sustiprintą kėbulo dugną ir kiek tvirtesnius amortizatorius. Sėkmę šiose varžybose lėmė aukštųjų technologijų specialistai, sumontavę daugybę jutiklių ir keturis tarpusavyje glaudžiai susijusius lazerinius detektorius, pagal kurių pateikiamus duomenis automobilis be vairuotojo sėkmingai surado kelią per Mohavės dykumą.

Be to, buvo sumontuoti erdvinio matymo prietaisai, ypač modernūs 24 GHz radarai ir preciziškai dirbanti palydovinė GPS navigacijos sistema. Šių prietaisų sukuriamą milžinišką duomenų srautą valdo bagažinėje įrengtas skaičiavimo centras, sudarytas iš septynių tarpusavyje sujungtų “Pentium M” klasės pagrindinių plokščių. Kiekvienoje plokštėje įrengtas 1,6 GHz taktinio dažnio procesorius. Visą šį elektronikos “ūkį” koordinuoja unikali programinė įranga, duodanti bei priimanti ir apdorojanti visas stabdymo, greičio didinimo ir vairavimo komandas ir daranti viską, kad visureigis be vairuotojo galėtų reaguoti į važiavimo sąlygas ir saugiai įveikti ilgą ir sudėtingą trasą.

Išbandyti nauji degalai

Lenktynes laimėjęs visureigis “VW Touareg” patraukė ekspertų dėmesį ne tik kompiuterizuota valdymo sistema. Dar vienu diskusijų objektu tapo “Volkswagen” variklių kūrėjų čia pristatytas serijinės gamybos dyzelinis agregatas su tiesioginiu įpurškimu (TDI) varomas tik dirbtiniais degalais “SunFuel”. Tai yra visiškas dirbtinis biodyzelinas, pagamintas iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Šie iš biomasės gaminami sintetiniai degalai užtikrina ypač švarų degimą.

“SunFuel” beveik neteršia aplinkos, jų išmetamosios dujos yra net iki 90 proc. švaresnės, nei bet kurių kitų šiuo metu naudojamų ir panašius techninius rodiklius turinčių iškastinių (mineralinių) degalų rūšių.