A.Jankaitis pasakoja, jog idėja keliauti autostopu kilo prieš 8 metus savaitraštyje „Pirmadienis“ aptikus skelbimą apie organizuojamą pirmąjį Vilniaus autostopo klubo (toliau – klubo) susirinkimą.
Tik įsitraukus į šio klubo veiklą, A. Jankaitis išsiruošė į pirmąją kelionę autostopu - į Taliną. Vėliau sekė pirma vasaros kelionė po Europą, keliauti pradėta kiekvieną laisvesnį savaitgalį.
Paklaustas apie tolimiausias keliones, autostopininkas pasakoja iki Baikalo ežero išmaišęs Rusiją, nusigavęs iki Turkijos pasienio su Sirija. Kelionė į Turkiją truko 29 dienas.
Pernai vyras viešėjo Serbijoje ir Juodkalnijoje, Makedonijoje, Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kroatijoje. Iš viso A. Jankaitis yra aplankęs 35 šalis.
Keliaujant autostopu, klubo nariams įprasta vesti kronikas - žymėti automobilių, kuriais važiuoji, markes, modelius ir kelionių trukmę. Mėnesio išvykoje autostopu, vidutiniškai važiuojama apie 100 automobilių.
Moterys stoja retai
Kelionių autostopu priežastimis A. Jankaitis pirmiausia įvardija aistrą kelionėms, sugebėjimą keliauti bei galimybę žymiai geriau pažinti svetimus kraštus. Autostopininkas priduria, jog čia svarus pinigų argumentas – „tranzavimas“ leidžiąs taupyti.
Maisto keliautojas ima tik kelioms pirmoms dienoms. Papildomų išlaidų reikalauja sveikatos draudimas bei lankomų miestų viešasis transportas.
Keliautojas tikina, jog dažniausiai sustoja vyrai. Moterys, anot A. Jankaičio, paprastai bijo paimti pakeleivį. Vyras pastebėjęs, jog dažniausiai sustojama keliaujant vienam.
Pasitaiko žmonių, savo noru pavežančių ir keliasdešimt, ir kelis šimtus kilometrų į šalį. Pasak A. Jankaičio, absoliuti jų dauguma – draugiški.
Bandė nunuodyti?
Kelionėse nestinga ir nuotykių. Tiesa, ne visi jų labai linksmi. Štai A. Jankaitį su drauge per Bulgariją nuo pasienio vežęs turkų „furistas“ keliautojus nusivežė iki savo pažįstamų užeigos ir pradėjo intensyviai siūlyti pasivaišinti.
Ilgai atsisakinėję, vyrai galop buvę priversti išgerti arbatos. Netrukus jie pajuto silpnumą bei užėjusį mieguistumą.
Pajutę pavojų, keliautojai iš vilkiko pasiėmė daiktus ir pėsti pasuko savais keliais. Autostopininkai įtaria, kad juos buvo bandoma užmigdyti ar apvogti.
Geriausia keliauti – Albanijoje ir Turkijoje
Albanija, Turkija, Vokietija ir Ukraina - geriausios šalys A. Jankaičiui keliauti autostopu. Sunkiausia, anot autostopininko, „tranzuoti“ Bulgarijoje ir Ispanijoje. „Balsavimo“ laikas trunka nuo kelių sekundžių iki kelių valandų.
Vyras pasakoja, jog tokiose kelionėse labiau rizikuoja moterys. Keliaujant per miestus, pavojų kelia kišenvagiai, kartais - nesaugi nakvynė, jei nakvojama palapinėje. Patyręs keliautojas pataria rinktis nuošalesnes vietas.
Lietuvoje A. Jankaičiui nepatinka keliauti, bet sąlygos keliauti, anot jo, geros.
Devintus metus keliaujantis vyras apie žygių pabaigą dar negalvoja: „Ribos juk tam nėra, bet tampant vyresniu paprastai autostopu imi keliauti vis mažiau“.
Klubo susirinkimai vyksta kas antrą trečiadienį. Vilniaus autostopo klubui priklauso per 20 tikrų narių. Įprasta, jog po žiemos klubą užplūsta studentai, norintys „tranzuoti“ Velykinių atostogų metu.
Čia pradedantysis keliautojas gali gauti patarimų – sužinoti kelionių maršrutus, išgirsti apie gresiančius pavojus bei rekomenduojamas nakvynės vietas.
Po vakarienės – pamaloninimas pornografiniu filmu
Į klubo prezidento ir metraštininko pasakojimus apie kelionėse patiriamus nuotykius įsijungė jo kolega, klubo narys Vladas. Jis porino apie jam ir draugei Teherane (Iranas) nutikusį nuotykį.
Čia Vladas su drauge poros iraniečių vyrų buvo ne tik apnakvindinti, šiltai priimti, bet po vaišių dar buvo pasiūlyta ir pasimėgauti pornografiniu filmu. Po filmo šeimininkai ėmė kabinėtis prie Vlado draugės.
Šiaip ne taip praleidusi neramią naktį, pora buvo pažadinta 5 valandą ryto, „automobiliu vežiota, vežiota, kol paleista miesto centre“ – čia ir pasigesta 100 dolerių, poros Turkijoje pirktų marškinėlių, 2 porų kojinių.
Kita klubo narė Lina dalijosi atsiminimais apie paskutinę savaitgalio kelionę į Berlyną. Ten ji vyko 4 mašinomis, dviem iš jų – labai didelį atstumą. Pasak jos, tokiose kelionėse, važiuojant 600 km, su vairuotojais tampama draugais.
Tačiau Lina įžvelgia vieną keliavimo autostopu minusą: „Vairuotojai galvoja, kad tu neturi pinigų, tad reikia Tave pamaitinti, kažko Tau nupirkti, man tai yra nesmagu“.
Moteris dar ir dabar prisimena pirmąją kelionę autostopu – tuomet jai buvo 16 metų. Tada ji „tranzavo“ iš gimtojo kaimo, o sustojęs baltarusis domėjosi, kiek panelei metų.
Lina pamini ir jos likimo ironiją – gyvenimą su vyru, nepripažįstančiu autostopo.
