„Jeigu prezidentė reikalauja patikslinti kai kuriuos dalykus, atsakomybės esant nuostolių klausimą, kas atsakys, ar valstybė, ar savivaldybė, prašo patikslinti geležinkelio sąvoką į metropoliteno sąvoką - aš nemanau, kad dėl to verta konfliktuoti.
O apskritai vis tiek įstatymas atveria tam tikras galimybes, o ar tai bus kada nors realybėje, ar nebus - tai kitas dalykas. Jeigu atsiras privatus investuotojas, kuris norės investuoti pinigų, tai kodėl uždaryti tokią galimybę“, - Eltai sakė R. Sinkevičius.
Kaip ELTA jau rašė, Seimas spalio pradžioje priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą. Už Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą balsavo 62, prieš buvo 6, susilaikė 31 Seimo narys.
Seimas šį įstatymą priėmė siekdamas gerinti investicijų aplinką, inovacijų diegimą į viešąjį transportą, vadovaudamasis Europos Komisijos raginimu veiksmingai spręsti transporto keliamų spūsčių ir ekologines problemas bei, naudojant kuo mažiau žalos aplinkai darantį transportą, pagerinti Lietuvos miestuose gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygas.
Spalio pabaigoje prezidentė Dalia Grybauskaitė projektą vetavo, teigdama, jog šį įstatymą reikia taisyti, kad jis atitiktų Europos Sąjungos ir Lietuvos teisę, būtų panaikintos įstatymo interpretavimo galimybės ir užkirstas kelias interesų grupėms juo piktnaudžiauti. Prezidentė siūlo įstatyme numatyti, kad savivaldybė prisiima visišką finansinę atsakomybę ne tik dėl projekto įgyvendinimo būdo pasirinkimo, bet ir dėl veiklos gyvybingumo palaikymo bei visas su tuo susijusias finansines rizikas.
Antradienį Seimas nusprendė iš naujo svarstyti prezidentės vetuotą Metropoliteno įstatymo projektą.
Už sprendimą grąžinti įstatymo projektą svarstyti balsavo 83 Seimo nariai. Prie Metropoliteno įstatymo projekto Seimo plenariniame posėdyje bus grįžta lapkričio 8 dieną.
Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Seime komentuodamas prezidentės veto dėl Metropoliteno įstatymo projekto, teigė, kad šiuo įstatymu, nors politikų ir buvo siūloma, jog valstybei nereikės finansuoti metropoliteno projektų, o visą finansinę atsakomybę prisiims tik savivaldybės, įsigilinus atidžiau į įstatymo projektą, pasak A. Molio, galima matyti teisinių interpretacijų, pagal kurias įgyvendinus metropoliteno įstatymą valstybė turės prisiimti finansinę naštą, kuri pagal šį projektą yra didžiulė.
A. Molis pabrėžė, kad jeigu savivaldybės norėtų iš tikrųjų imtis metropoliteno įstatymo įgyvendinimo, jos sėkmingai galėtų tai daryti ir be šių įstatymo pataisų.
Pasak patarėjo, projektas brangiai kainuotų, antra, nežinoma tokių pavyzdžių, kad toks projektas būtų finansiškai pelningas.
Patarėjas taip pat pažymėjo, kad dabartiniame įstatymo projekte nėra aišku, apie kokią viešojo transporto rūšį kalbama: ar apie geležinkelius, ar apie keleivinį bėginį transportą. Šių rūšių transportui skiriami skirtingi transporto priemonių reikalavimai. Jiems nustatomi skirtingi saugumo, licencijavimo reikalavimai. Pasak patarėjo, dar svarbiau, kad šitų rūšių transportui taikomi skirtingi finansinių įsipareigojimų reikalavimai.
