„Įvertinant augantį skrydžių skaičių ir ruošiantis kitų metų galimam skrydžių augimui, įmonė artimiausiu metu sieks pertvarkyti oro erdvės struktūrą. Analizuojamos galimybės atidaryti papildomus skrydžių valdymo sektorius“, – pranešime teigė įmonės generalinis direktorius Mindaugas Gustys.
Pasak bendrovės, kitąmet prognozuojamas didesnis skrydžių skaičius, nes Rusijos oro bendrovės negali naudotis Ukrainos oro erdve, be to, auga pasaulio ekonomika ir emigracija iš Lietuvos bei atgal.
„Kadangi Rusijoje registruotos aviakompanijos neturi teisės naudotis Ukrainos oro erdve, skrydžių maršrutai koreguojami ir didelė dalis skrydžių į ir iš Maskvos ir Sankt Peterburgo oro uostų skrenda per Lietuvos oro erdvę (...) Didėjantis emigracijos ir imigracijos lygis Lietuvoje daro įtaką tam tikrų skrydžių krypčių populiarumui ir tendencijoms“, – BNS komentavo bendrovės komunikacijos vadovas Vytautas Beniušis.
Pasak jo, išvykstantys iš Lietuvos gyventojai dažniausiai skrenda į Jungtinę Karalystę, Norvegiją ir iš šių šalių grįžta į Lietuvą. Pastebimas ir didesnis darbuotojų iš Ukrainos atvykimas į Lietuvą, o tai taip pat augina skrydžių skaičių Lietuvos oro erdvėje.
„Tvarus šalies ir pasaulio ekonomikos vystymasis didina verslo ir turistinių kelionių skaičių, krovinių pervežimą oro transportu“, – aiškino V. Beniušis.
Birželį jau įdiegtas papildomas skrydžių valdymo sektorius – viršutinė Lietuvos oro erdvė, siekianti nuo 10 iki 20 km, buvo padalyta į du sektorius. Pasak bendrovės, tai leido padidinti viršutinės oro erdvės pralaidumą dvigubai – iki 90 orlaivių per valandą – ir išvengti galimų lėktuvų užlaikymų.
Iki tol valdoma Lietuvos oro erdvė, kurioje skrydžiai vyksta didesniame nei 3 km aukštyje, buvo padalyta į tris sektorius – nuo trijų kilometrų iki 7 km, nuo 7 km iki 10 km bei nuo 10 km iki 20 km.
Minėtas birželį įdiegtas ketvirtasis skrydžių valdymo sektorius naudojamas tik piko valandomis – nuo 12 val. iki 18 val. Lietuvos laiku – kai yra daugiausia lėktuvų.
„Iki 2020 metų „Oro navigacija“ planuoja sukurti papildomus skrydžių valdymo sektorius, kurie pradėtų veikti prireikus (kai bus pasiekta jau naudojamų sektorių pralaidumo riba – 140-150 orlaivių per valandą)“, – komentavo V. Beniušis.
Siekiant padidinti pralaidumą, pasak jo, taip pat taikomi oro erdvės vadybos sprendiniai, susiję su specialios veiklos oro erdvės elementų (pavyzdžiui, skirtų karinių orlaivių pratyboms arba aviacijos sporto šventėms) pakeitimu arba jų veiklos laiko apribojimu. Pavyzdžiui, karinės pratybos arba aviacijos šventės neturėtų būti vykdomos skrydžių piko metu jiems išskirtoje oro erdvėje.
Vasarą pradėta naudoti automatizuota oro erdvės planavimo ir panaudojimo sistema. Artimiausiu metu ją planuoja naudoti Lietuvos kariuomenė ir kiti oro erdvės naudotojai.
Šiemet „Oro navigacija“ aptarnavo 204,2 tūkst. skrydžių – 10 proc. daugiau nei pernai sausį-rugsėjį. Tris ketvirtadalius jų sudarė tranzitiniai skrydžiai – 9,7 proc. daugiau.
Vien rugsėjį Lietuvos oro erdvėje aptarnauta 24,7 tūkst. skrydžių – 6,5 proc. daugiau nei pernai rugsėjį, iš jų tranzitinių – 18,9 tūkst. (8,2 proc. daugiau).
Daugiausia skrydžių Lietuvos oro erdvėje šiemet atliko 5 bendrovės: Suomijos „Finnair“, Latvijos „Air Baltic“, Rusijos „Aeroflot“, Vokietijos „Lufthansa“ ir Airijos „Ryanair“. Rusijos „Rosija“ nukrito į šeštą vietą, penktąją užleisdama „Ryanair“.
Lietuvos oro erdvę į savo maršrutus yra įtraukusios daugiau kaip 900 oro bendrovių.