Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, jog rekonstruojant automagistralę, šiame ruože ne viskas buvo padaryta tinkamai.
„Statant „Via Baltica“ ruože nuo Kauno iki Marijampolės pirmame projekte ne viskas buvo padaryta tvarkingai. Ruože tarp Garliavos ir Juragių apie 5 kilometrai nenumatytas jungiamasis kelias iš pusės, kai važiuojama iš Marijampolės į Kauną. Kai nėra jungiamojo kelio, reikia daryti nuvažiavimus nuo magistralės, tada joje reikia mažinti greitį ir magistralė tampa nebe magistrale“, – Vyriausybės posėdyje sakė R. Masiulis.
„Norint, kad būtų važiuojama 130 km per valandą greičiu į abidvi puses – dabar tokį greitį galima atiduoti tiktai iš Kauno į Marijampolę – reikia pradėti planuoti ir įrengti jungiamąjį kelią tame ruože“, – pridūrė ministras.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) laikinasis vadovas Vitalijus Andrejevas teigė, kad be jungiamojo kelio kyla sunkumų vietos gyventojams.
„Specialusis planas rengiamas tam, kad būtų užtikrintas patekimas visiems gyventojams ir visiems sklypų naudotojams, o be jungiamojo kelio tokios galimybės nuo esančio magistralinio kelio nėra“, – BNS sakė V. Andrejevas.
Pasak jo, jungiamasis kelias bus „Via Baltica“ dalis, tačiau jį nutiesti nebus paprasta: „Ten probleminė vieta. Dabar jau „priauginti“ tą naują apjungiamąjį kelią yra problema“.
Susisiekimo ministro patarėjas Gediminas Vaitkevičius BNS sakė, jog jungiamasis kelias turėtų būti nutiestas iki 2024 metų, nes reikia atlikti daug parengiamųjų darbų.
„Problematiška, kad jau pastatyti du pėsčiųjų viadukai, po kuriais netelpa naujas jungiamasis kelias. Gali prireikti papildomų sprendinių ir sankirtoje su geležinkeliu. Projektui reikės parengti specialųjį planą, išpirkti žemę, projektuoti, statyti – pabaiga anksčiausiai po 5 metų, 2024 metais“, – teigė G. Vaitkevičius.
Anot jo, už magistralės rekonstrukcijos sprendinius buvo atsakinga tuometinė LAKD vadovybė.
Susisiekimo ministerija teigia, kad 2017 metų balandį, baigus rekonstruoti ruožą nuo 17,34 iki 23,40 km, nebuvo tinkamai atskirti tranzitinių ir vietinių automobilių srautai. Teritorijos, numatytos dabartiniame teritorijų planavimo dokumente, nepakanka automagistralei, todėl būtina parengti naują dokumentą.
2015 metų rugpjūtį direkcijos ir bendrovės „Kauno tiltai“ pasirašytoje rangos sutartyje buvo numatyta, kad rekonstravus Kauno rajone esančius „Via Baltica“ ruožus (17,34–23,40 km dešinėje pusėje ir 21,84–23,40 km – kairėje pusėje), kelias atitiks automagistralės reikalavimus.
Šiuo metu rekonstruojami kelias Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožai nuo 23,4 iki 35,40 km ir nuo 45,15 iki 56,83 km. Pasak Susisiekimo ministerijos, metų pabaigoje jie atitiks automagistralės reikalavimus.
„Via Baltica“ transporto koridoriaus projektas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.