Susisiekimo ministerijos iniciatyva atlikto šalies valstybinės reikšmės kelių kokybės audito metu ištirti 33 skirtingi keliai. Rezultatai stulbina: kokybės reikalavimų neatitinka beveik 90 proc. kelių. Iš jų be pažeidimų – tik 4 keliai, kuriuose ekspertai nerado defektų.
Aštuoniolikoje nustatyti tokie esminiai pažeidimai, dėl kurių atlikti darbai, teigiama, netgi neturėjo būti priimti. Likusieji įvardijami kaip su kitokiais pažeidimais.
Nurodomos jų pasekmės: keliuose formuojasi provėžos ir duobės, pastebimas greitesnis dangos senėjimas, korėjimas, randasi plyšių. Kelio dangoje kaupiasi drėgmė, didesnis ardomasis šalčio poveikis, mažėja kelio laikomoji geba. Yra asfalto dangos pažeidimų – jų atsiranda dar nesibaigus garantiniam laikotarpiui. Todėl bendras tikėtinas kelio tarnavimo laikas sutrumpėja keleriais metais.
Kelių kokybės tyrimus atliko Lietuvos automobilių kelių direkcija kartu su VšĮ Kelių ir transporto tyrimo institutu, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo institutu bei Švedijos nacionaliniu kelių ir transporto tyrimo institutu. Išvadose Švedijos ekspertai akcentuoja, kad Lietuvoje keliuose naudotas bituminis rišiklis sensta greičiau nei Skandinavijoje. Tyrimo metu daugiau nei 80 proc. kelių ruožų buvo aptiktas mažesnis asfalto mišinio bituminio rišiklio kiekis.
Tyrėjai atskleidžia, kad netinkamai vykdyti ne tik rangos darbai: klaidų sąmoningai daryta ir projektavimo metu, siekiant sumažinti statybos kaštus. Specialistų vertinimu, defektų pasekmė – 5 metais, arba ketvirtadaliu, trumpesnis nei privalo būti kelių tarnavimo laikas.
Ministerijos teigimu, audito rezultatai atskleidė „rangovų norą pasipelnyti kokybės sąskaita bei statybos darbų prižiūrėtojų aplaidumą“. Vertinama, kad padaryta mažiausiai 16 mln. eurų žala.
Tikrinti keliai statyti bei rekonstruoti 2008–2017 metais. Bendra jų rekonstrukcijos ir statybos kaina – 67 mln. eurų.
Dirbo Ukmergėje
Kelių ir jų tvarkytojų sąrašą pateikė Susisiekimo ministerijos Komunikacijos ir protokolo skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Saulytė-Šulgat. Jame – ne viena bendrovė, turėjusi ir turinti projektų Ukmergės rajono savivaldybėje bei čia prižiūrinti kai kuriuos objektus.
Tarp jų – valstybinės įmonės „Kelių priežiūra“ Vilniaus padalinys (anksčiau vadinosi „Vilniaus regiono keliai“), kuriam priklauso Ukmergės kelių tarnyba. Taip pat – AB „Panevėžio keliai“. Mūsų mieste esanti UAB „Ukmergės keliai“ yra „Panevėžio kelių“ grupės įmonė.
Panevėžiečiai pas mus dirbo tvarkant neseniai rekonstruotą Veterinarijos gatvę. Tarp jų atliktų projektų – darbai autostradoje, sankryžoje ties Žemaitkiemiu. Projektas apėmė pėsčiųjų viaduko magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys avaringame ruože statybą, magistralės platinimą, įrengiant greitėjimo ir lėtėjimo juostas, taip pat įrengtos dvi žiedinės sankryžos. Darbai vykdyti 1,223 km magistralės ruože.
Neturėjo būti priimti
„Panevėžio keliai“ buvo rangovas rekonstruojant Šalčininkų rajone kelio Vėžionys–Dainava–Pabarė–Butrimonys ruožą. Skelbiama, kad šie darbai dėl didelių pažeidimų turėjo būti nepriimti. Atliktų darbų vertė su PVM – 142 998,93 Eur. Tuometinė VĮ „Vilniaus regiono keliai“ šiame projekte – projektuotojas. Projektavimo darbų vertė su PVM – 27 047,61 Eur.
Specialistų teigimu, neturėjo būti priimti ir panevėžiečių atlikti kelio Dūkštas–Rimšė–Pūškos–Meikštai–Kačergiškė (Ignalinos r.) ruožo tvarkymo darbai. Jų vertė – 1 735 398,80 Eur. Įmonė buvo atsakinga ir už kelio Pandėlys–Suvainiškis–Nereta (Rokiškio r.) ruožo tvarkymą. Darbai, kainavę 956 933,78 Eur, taip pat įvertinti kaip ypač nekokybiški.
Pažeidimų nustatyta tos pačios bendrovės tvarkytame kelio Rokiškis–Juodupė–Onuškis–Ilzenbergas ruože. Projektas kainavo 1 175 802,07 Eur.
Vertė – ir per tris milijonus
Ankstesnė VĮ „Vilniaus regiono keliai“ – projektuotojas tvarkant kelio Buivydžiai–Lavoriškės–Kena (Vilniaus r.) ruožą. Šie darbai irgi turėjo būti nepriimti. Rangovas – UAB „Kamesta“ iš Kauno rajono, Garliavos, atliktų darbų vertė – 3 465 640,01 Eur, projektavimo darbų vertė – 95 600,09 Eur.
Pažeidimų tiesiant ir tvarkant kelius dariusių įmonių sąraše – UAB „Kauno keliai“, AB „Kauno tiltai“, AB „Eurovia Lietuva“ iš Vilniaus, UAB „Šiaulių plentas“, UAB „Plungės lagūna“, UAB „Parama“ iš Alytaus, UAB „Hidrostatyba“ iš Gargždų, UAB „Žemkasa“ iš Klaipėdos rajono, kitos įmonės. Ne vieną kartą jame paminėta ir transporto infrastruktūros projektavimo įmonė UAB „Kelprojektas“ iš Kauno – ji taip pat turėjo darbų Ukmergės rajono savivaldybėje.
Be pažeidimų rekonstrukcijos darbų atlikta kelyje Babriškės–Varėna–Eišiškės. Rangovas ir projektuotojas – Alytaus UAB „Alkesta“, darbų vertė – 506 386,12 Eur. Tiesa, ši įmonė jų padarė kituose projektuose, ir netgi labai didelių. Ji yra dar vieno teigiamai įvertinto objekto – kelio Alytus–Simnas–Kalvarija – rangovas. Darbų vertė – 3 084 177,36 Eur. Projektuotojui „Panevėžio keliams“ už darbus atseikėta 115 833,53 Eur.
Kai kurių atliktų darbų, po kurių jau „lenda“ defektai, kainos įspūdingos. Pavyzdžiui, pažeidimais pasižymintis projektas, susijęs su keliu Raseiniai–Šilinė, kurį tvarkė UAB „Kauno keliai“, atsiėjo 3 675 966,89 Eur. Yra projektų, kurių kainos siekia 1–2 mln. Eur, kitų vertė – keli šimtai tūkstančių Eur.
Defektus turės šalinti
Garantinė komisija, sudaryta Lietuvos automobilių kelių direkcijos, informuoja rangovus apie nustatytus trūkumus. Šie, teigiama, turės prisiimti atsakomybę ir taisyti 29 iš 33 ištirtų kelių ruožų. Taip pat teigiama, jog už tokią susidariusią situaciją atsakinga ir ankstesnė Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovybė.
Šalies valstybinės reikšmės kelių kokybės auditas buvo atliktas siekiant išsiaiškinti, kodėl nemaža dalis nutiestų naujų ar rekonstruotų kelių tarnauja trumpiau nei numatyta projektuose. Jis buvo pradėtas 2017 m.