„Tendencijos optimistinės - šalies transporto įmonės vis labiau įsitvirtina pagrindinėse ES ir NVS (Nepriklausomos Valstybių Sandraugos, - ELTA) šalių rinkose, veikia pažangiai, numatydamos ilgalaikes strategijas. Sparčiai auga valstybės valdomų įmonių - Lietuvos geležinkelių ir oro uostų, Klaipėdos jūrų uosto rezultatai, tai vieni geriausių pasiekimų Baltijos šalyse“, - pranešime cituojamas susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Nurodoma, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2017 metų laikotarpiu, Lietuvos transporto paslaugų eksportas augo 19,7 proc. Toliau didėjo eksportas į visas pagrindines šalies transporto paslaugų eksporto rinkas - Vokietiją (34 proc.), Rusiją (16 proc.), Prancūziją (18 proc.), Daniją (7,3 proc.), Baltarusiją (57 proc.). Sparčiai didėjo tokių paslaugų eksportas ir į kitas Europos šalis - Jungtinę Karalystę (27 proc.), Austriją (26 proc.), Nyderlandus (25 proc.).
Palyginti šių ir praėjusių metų pirmojo pusmečio rezultatus, išankstiniais duomenimis, krovinių vežimas sausumos transportu padidėjo 15,4 proc. (iki 73,3 mln. tonų), iš jų kelių transportu - 18 proc. (46,1 mln. tonų) ir geležinkelių transportu - 11,1 proc. (27,2 mln. tonų).
Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, krovininių transporto priemonių įsigijimas Lietuvoje auga sparčiausiai ES.
Palyginti su praeitų metų pirmu pusmečiu, šiemet sausio-birželio mėnesiais Lietuvoje įregistruota apie 26 proc. daugiau tokių transporto priemonių: 4489 naujos krovininės transporto priemonės, kurių maksimalus leistinas svoris didesnis nei 16 tonų ir 4543 didesnio nei 3,5 tonos leistino svorio transporto priemonės - atitinkamai 26,2 proc. ir 25,8 proc. daugiau. Antroji ES pagal šiuos rodiklius yra Vengrija, kurioje fiksuotas apie 23 proc. augimas.
Geležinkelių transportu šiemet sausio-birželio mėnesiais, palyginti su pirmu 2017 metų pusmečiu, vyko 5,5 proc. daugiau keleivių, pervežta 11,1 proc. daugiau krovinių.
„Daugėjo visų pagrindinių krovinių - trąšų, mineralinių produktų, naftos ir naftos produktų, juodųjų metalų, augalinės kilmės produktų. Didėja tranzitiniai pervežimai: per Klaipėdą - 12 proc., Kaliningrado srities kryptimi - 31 proc.”, - rašoma pranešime.
Ateityje krovinių vežimo apimtis turėti auginti šiemet valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ sudaryti ilgalaikiai susitarimai su Lenkijos įmone „PKP Cargo“ dėl krovinių vežimo į Lenkijos miestus Balstogę ir Elką, su Baltarusijos trąšų gamyklomis „Belaruskalij“ ir „Grodno-Azot“ dėl cheminių ir mineralinių trąšų vežimo bei sutartis su „Akmenės cementas“, kurios apie 1 mln. tonų produkcijos vežama geležinkeliais.
Krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale šių metų pirmą pusmetį, palyginti su atitinkamu 2017 metų laikotarpiu, padidėjo 6,7 proc. (iki 26,7 mln. tonų). Klaipėdos uoste krauta 22,2 mln. tonų (7,6 proc. daugiau), Būtingės terminale - 4,5 mln. tonų (2,4 proc. daugiau). Klaipėdos uosto rezultatus ypač augino rekordinė konteinerių krova, padidėjusi 40,2 proc. Anot pranešimo, šis rezultatas stipriai lenkia kitus artimiausius Baltijos jūros uostus - Rygą, Taliną ir Kaliningradą, kur konteinerių krovos augimas tuo pačiu laikotarpiu siekė 4-8 proc.
Lietuvos oro uostuose šių metų sausio-birželio mėnesiais, palyginti su pirmu 2017 metų pusmečiu, daugėjo aptarnautų keleivių ir krovinių, rezultatų augimu išsiskyrė Vilniaus oro uostas. Keleivių srautas šalies oro uostuose padidėjo 15,5 proc. (iki 2,95 mln.), iš jų labiausiai Vilniaus oro uoste - keleivių srautas buvo 16,6 proc. didesnis (aptarnauta 2,33 mln. keleivių). Oro transportu per šalies oro uostus pervežta 16,3 proc. daugiau krovinių, didžiausias - 18 proc. - augimas taip pat pasiektas Vilniaus oro uoste.
