Susitikimą su žurnalistais bendrovė surengė „padaugėjus spekuliacijų bei mėgėjiškų komentarų apie skrydžio saugą ir techninę orlaivio būklę.“

DELFI primena, kad per pastaruosius kelis mėnesius bendrovė sulaukė nepasitenkinimo ir skundų lavinos dėl vėluojančių skrydžių. Kai kurie buvo atidėti itin ilgai – net po keliolika valandų. Šių vėlavimų priežastys, kaip nurodė pati bendrovė, įvairios – orlaivio techniniai gedimai, įgulos trūkumas ar kiti techniniai nesklandumai.

Neigė kalbas apie lėktuvų senumą

„Small Planet Airlines“ vadovas Kristijonas Kaikaris pasakojo, kad vidutinis bendrovės lėktuvų amžius yra 16 metų.

„16 metų lėktuvas tikrai nesenas, jis net pakankamai jaunas, kadangi tam tikrais periodais, pvz., po 12 metų lėktuvui atliekamas pilnas techninis patikrinimas. Nesupraskite visiškai tiesiogiai, kad po 12 metų techninės apžiūros lėktuvas yra naujesnis nei 11 metų, bet tam tikra prasme iš tikrųjų taip net ir yra. Jeigu būtų 10 ir 13 metų lėktuvas, mes turbūt rinktumėmės 12 metų lėktuvą“, – pasakojo jis.
Kristijonas Kaikaris

Tinkamumo skraidyti užtikrinimo departamento vadovas Vidmantas Plėta pabrėžė, kad metais lėktuvų amžius ir tinkamumas išvis nėra skaičiuojamas.

„Airbus A320“ amžius nėra apibrėžtas, viskas paremta skrydžio valandomis ir tūpimais, kilimais, o tai yra 60 tūkst. skrydžio valandų ir 48 tūkst. tūpimų ir kilimų. Ką daryti po to – tai yra aviakompanijos sprendimas: ar atiduoti lėktuvą sunaikinimui, nurašymui, ar ryžtis resursų pratęsimui, pajungiant gamintoją. Nei vienas „Small Planet Airlines“ lėktuvas tokio pratęsimo dar neturėjo“, – sakė Vidmantas Plėta.

K. Kaikaris pažymėjo, kad visiškai naujas lėktuvas su garantija turi didesnį patikimumo procentą, bet jis nėra itin reikšmingas.

„Jeigu paimtume „Airbus A320“ lėktuvą, tai, nenaujų lėktuvų techninis tinkamumas skraidyti siekia 99,25 ar 99,35 proc. Naujo lėktuvo – 99,65 proc. Tai 0,35 proc. naujas lėktuvas techniškai netinkamas skraidyti“, – sakė jis.

Bendrovės vadovas svarsto, kad kompanija taip stipriai yra akcentuojama dėl savo vėlavimų, kadangi yra nereguliariųjų reisų bendrovė, vykdanti skrydžius atostogų kryptimis. Be to, akcentavo vadovas, bendrovė skrydžių neatšaukia, tai ir lemia ilgesnius vėlavimus.

„Mes skraidiname šeimas, su vaikais, anūkais, močiutes, senelius, tėtušius, tėvus, mamas, poras, galbūt po vestuvių į atostogų vietas ar pan. Kadangi keleiviai skrenda atostogų, jie labiau nusivilia vėlavimais, yra jautresni, – svarsto jis.

Kitas dalykas, tų vėlavimų yra daugiau, nes daugiau skraidome. Trečia, yra kompanijos, kurių verslo modelis yra mūsų nesėkmes, ir jei jos suaktyvina savo veiklą, mes dažniau pasirodome viešojoje erdvėje.“

Bendrovė teigia, kad svarbiausia yra skrydžių sauga, todėl kartais skrydžius tenka atidėti pakankamai netrumpai.

Dažnai gedimų pasitaiko varikliuose, kartais skrydį gali sutrikdyti menkos detalės – vieno ar kito lipduko ant lėktuvo nebuvimas, oro eismo spūstys, pačių oro uostų vėlavimai.

„Pirmiausia, prieš skrydį, vienas iš pilotų apeina ratą aplink lėktuvą ir padaro patikrinimą. Turime įsitikinti, kad lėktuvas nėra pažeistas paukščių, nes sparnas, variklis – dažniausios vietos, kur pataiko paukščiai, maždaug 70 proc. visų susidūrimų su paukščiais tenka į šias dalis.

Jeigu pilotai skrenda su tuo lėktuvu, vadinasi, jam viskas gerai, galima būtų taip trumpai pasakyti. Nes joks blaiviai mąstantis žmogus neskristų su abejotinos būklės lėktuvu“, – juokėsi „Airbus A320“ kapitonas Donatas Latvėnas.

Daugiau vėluoja, nes daugiau skraido

K. Kaikaris teigė, kad vėlavimų išties nėra tiek daug, kaip gali atrodyti.

„Birželį buvo vykdomi 433 skrydžiai iš Vilniaus ir į Vilnių. Turėjome tik 9 vėlavimus, trukusius daugiau nei tris valandas“, – sakė jis.

Tačiau jis pripažino, kad vėluojančių skrydžių padaugėjo ir dėl to, kad šiemet apskritai skraidoma dažniau. Lyginant su praėjusių metų birželiu, skrydžių padaugėjo 25 proc.

Tačiau paklaustas, kodėl kitos oro linijos dar dažniau skraidančios iš Vilniaus ar į Vilnių nesusiduria su techniniais gedimais, arba mes apie juos negirdime, K. Kaikaris tikino, kad tai gali lemti kitas keleivių segmentas, kuri jautresnis.

„Kitas dalykas, mes lietuviška kompanija, ir kartais lietuviai patys ant savęs mėgsta labiau „užvažiuoti“.

Analizuojame kiekvieną ilgiau nei 3 valandas trukusį vėlavimą, nustatinėjame priežastis ir stengiamės jas šalinti. Jei pati priežastis – kažkoks procesas, tai išanalizuojame labai tiksliai iki pat žemiausio lygio ir stengiamės, kad tai nesikartotų.

Antra, dėl ko tie vėlavimai užtrunka ilgiau, nes vieno lėktuvo nesklandumas gali sukelti grandinę vėlavimų. Jei birželį buvo 9 vėlavimai, tai nereiškia, kad tai buvo 9 skirtingi techniniai gedimai. Visų pirma, jie nebuvo skirtinguose lėktuvuose. Pavyzdžiui, viename mūsų lėktuve techninė problema sukėlė net 4 vėlavimus. Taigi įvyko domino efektas“, – pasakojo jis.

Bendrovė aprodė vieną savo nuomojamų pakaitinių lėktuvų. Jo amžius – 25 metai. Kaip juokavo K. Kaikaris, žurnalistai susidūrė su realybe, nes kompanija norėjo rodyti kitą lėktuvą, tačiau netikėtai jį turėjo panaudoti skrydžiui.

„Vėlavimo problemų sprendimui mes planuojame atsarginius lėktuvus. Jau šiandien pamatėme gyvą atvejį, kai vienas lėktuvas negalėjo išskristi, todėl išskrido kitas, vėlavimų nebuvo, tačiau jūs apžiūrėti galėjote ne tą lėktuvą, kurį planavome jums parodyti.

Bet gali įvykti tokia situacija, kad abu lėktuvai su atsarginiais jau bus išskridę, tai tuo metu mes ieškome rinkoje išsinuomoti paslaugą vienai dienai, keliems skrydžiams ar pan. Šiemet, kadangi vasaros sezonu metu paklausa yra padidėjusi, tų lėktuvų išsinuomoti neįmanoma, jų tiesiog nėra.

Jeigu pažiūrėtumėte į statistiką, pamatysite, kad kitos avialinijos tokių problemų turi netgi daugiau“, – sakė jis.

Bendrovė taip pat pažymi, kad per pirmąjį šių metų pusmetį daugiau nei 3 valandas iš Vilniaus iš viso vėlavo 1,7 proc. skrydžių, kai praėjusiais metais per visus metus vėlavo 0,8 proc. skrydžių.

Po 12 metųgrandiozinis atnaujinimas

Tinkamumo skraidyti užtikrinimo departamento vadovas Vidmantas Plėta papasakojo daugiau, kaip dažnai vykdoma lėktuvų apžiūra ir patikrinimas.

„Pats mažiausias laiko periodas, kada reikia prieiti prie lėktuvo, yra 24 valandos. Kiekvieną dieną prieš pirmą skrydį yra atliekamas vadinamasis dieninis orlaivio patikrinimas. Technikai eina aplink orlaivį pagal patikros lapą, žiūri reikiamas vietas, papildomai yra tikrinamos sistemos, kadangi, būkime atviri, tai yra mažas skraidantis kompiuteris.

Atliekant techninės priežiūros darbus, tu gali išsispausdinti klaidų ir gedimų ataskaitą. Ką reikia su ja daryti – patikrinti, kokio tipo yra gedimai, ir jeigu reikalaujama – atlikti tolimesnius gedimo priežasties nustatymo veiksmus.

Kitas etapas – kassavaitiniai patikrinimai. Kas 7 dienas orlaivis turi turėti išsamesnę apžiūrą, jos metu atidaromi variklio dangčiai. Labai svarbus dalykas – atliekamas orlaivio saviraščio duomenų nuskaitymas. Iš tų duomenų toliau vykdoma analizė, kaip dirba orlaivio varikliai, kokia yra jų būklė, toliau tai siunčiama variklio gamintojui, ir gamintojas teikia rekomendacijas aviakompanijai: ką pakeisti, ką sutvarkyti, kada reikia planuoti remontą.
Vidmantas Plėta

Trečias etapas – 750 skrydžių arba 4 mėnesių intervalas. Atlikti šiuos patikrinimus trunka nuo 6 iki 8, kartais ir iki 12 valandų.

Ketvirtas – mes ateiname iki 7500 kilimų ir tūpimų, taip sakant, 2 metų. Tada jau orlaivis keliauja į angarą, ir ten atliekami išsamūs techninės priežiūros darbai, orlaivis apstatomas platformomis, prie jo dirba technikai, yra tikrinamos sistemos, mechanizmai, laidai, struktūra, konstrukcija.

Kitas intervalas – 6 metai. Tai tarpinis struktūros išsamus patikrinimas, kai visiškai išrenkamas salonas, kabina, krovinių skyriai, ir atliekama apžiūra, ar nėra korozijos, rimtų įtrūkimų.

Pats didžiausias intervalas „Airbus A320“ tipo orlaiviui – 12 metų. 12 metų patikra angare užtrunka apie 1,5 mėnesio idealiu scenarijumi", – pasakojo jis.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (175)