Bendrovė teisinasi, kad skrydžių vėlavimai ir atšaukimai kilo dėl oro eismo kontrolierių trūkumo visoje Europoje. Tačiau kai kurie ekspertai tuo abejoja ir svarsto, kad avialinijos bando išsisukinėti, nenorėdamos mokėti keleiviams solidžių kompensacijų.

„Ryanair“: viskas dėl oro eismo kontrolierių trūkumo

Vien šią savaitę Lietuvoje neįvyko du turėję vykti „Ryanair“ skrydžiai. Liepos 8 ir 9 dienomis skrydžiai Kaunas–Dublinas ir Dublinas–Kaunas buvo atšaukti, todėl keleiviai buvo priversti pasikeisti skrydžio datą. Kai kuriems pavyko išskristi tik po 5 dienų ar savaitės.

Aviakompanija „Ryanair“ teigė, kad tokia situacija susiklostė dėl D. Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje kilusio oro eismo kontrolierių trūkumo.

„Apgailestaujame kartu su visais mūsų klientais dėl šios ne nuo mūsų kaltės susiklosčiusios padėties ir jau kreipėmės į Europos Oro eismo kontrolierių centrus, Europos Komisiją ir atsakingas institucijas dėl situacijos pablogėjimo vasaros sezonu, kad kuo skubiau būtų imtasi veiksmų“, – DELFI komentavo „Ryanair“ atstovai.

Panašiai aviakompanija teigė ir savo „Facebook“ bei „Twitter“ paskyrose.

Oro linijos pažymėjo, kad dėl kilusių nesklandumų pasiūlė keleiviams grąžinti pinigus už bilietus, pasikeisti skrydžio datą ar pasirinkti alternatyvų skrydį, tačiau pabrėžė, kad kompensacijos dėl patirtos žalos keleiviams nepriklauso, nes skrydžių atšaukimai įvyko ne dėl avialinijų kaltės.

Šiandien ji vėl savo paskyrose paskelbė, kad 21 proc. kompanijos skrydžių šįryt vėlavo (viso 91 skrydis iš 436) dėl oro eismo kontrolierių trūkumo Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir D. Britanijoje.

Keleiviams galėtų priklausyti 400 eurų kompensacijos

Tačiau tarpininkavimo tarp keleivių ir oro vežėjų bendrovės „Skycop“ vadovas Marius Stonkus svarstė, kad tai gali būti tik priedanga.

„Patikrinome visus oficialius šaltinius: nei oro uostai, nei kitos tarnybos nefiksuoja to, ką teigia „Ryanair“. Mes šį atvejį linkę vertinti taip, kad kartojasi praėjusių metų rugsėjo scenarijus, kai „Ryanair“ prisidenginėjo oro erdvės kontrolierių streikais dėl savo atšaukiamų skrydžių, nors taip nebuvo.

Tuomet jiems tiesiog trūko pilotų ir jie atšaukinėjo didelius kiekius skrydžių. Darome prielaidą, kad jie tiesiog gudrauja“, – teigė vadovas.

Be to, pavyzdžiui, D. Britanijos oro navigacijos bendrovė „NATS“ savo „Twitter“ paskyroje neigė „Ryanair“ informaciją dėl oro eismo kontrolierių trūkumo ir teigė, kad jokių nesklandumų nebuvo nei liepos 8 d. nei 9 d.

M. Stonkus tvirtino, kad konkrečiai už šį reisą keleiviams priklausytų 400 eurų kompensacija, taip pat avialinijos turi suteikti ir apgyvendinimą, jei pakeistas skrydis yra ne tą pačią dieną, nei planuotas, maistą, vandenį, prieigą prie interneto, galimybę paskambinti.

Daroma prielaida, kad būtent šių 400 eurų siekiančių kompensacijų kompanija ir nenori mokėti.

Jis pripažino, kad jei versija pasitvirtintų, aviakompanijai iš tiesų negrėstų nei didelės baudos, nei kitos sankcijos.

„Oro linijų veikla yra reguliuojama Civilinės aviacijos reguliatorių, kiekvienoje šalyje tos tvarkos šiek tiek skiriasi. Realiai nelabai kas jiems grėstų – pagrūmotų pirštu, gautų raštą su įpėjimu, apie tai dar parašytų, bet kažko labai dramatiško – kaip milijoninių baudų už tai tikrai nesulauktų“, – sakė jis.

Pirštais rodo vieni į kitus

DELFI dar kartą kreipusis į „Ryanair“, aviakomanija vėl tvirtino, kad visi trikdžiai kyla dėl oro eismo kontrolierių trūkumo ir teigė, kad nors jų trūksta jos pačios nurodytose šalyse D. Britanijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Portugalijoje – su skrydžiais tarp Lietuvos ir Airijos tai vis tiek susiję.

„Ryanair“ atstovai vertė kaltę oro navigacijos bendrovės ir teigė, kad tai jos slepia savo personalo trūkumą:

„Britų ir vokiečių oro eismo kontrolierių paslaugų teikėjai ir toliau slepia darbuotojų trūkumą, naudodami įvarius eufemizmus kaip „pajėgų apribojimai“ ar teisindamiesi nepalankiomis oro sąlygomis.

Tačiau tiesa yra ta, kad jie nepasirūpina pakankamu oro eismo kontrolierių skaičiumi aptarnauti suplanuotų skrydžių kiekį.“

Kompanija teigė, kad šių metų gegužę dėl oro eismo kontrolierių trūkumo ir jų streikų „Ryanair“ atšaukė 1000 skrydžių, kai 2017 m. gegužę atšaukti buvo tik 43 skrydžiai.

Taip pat ji pateikė ir kitos oro linijų bendrovės „EasyJet“ pavyzdį, tvirtindama, kad gegužę kompanijai teko atšaukti 974 skrydžius, kai praėjusių metų gegužę – 117 skrydžių.

Tuo metu daug skrydžių patyrė vėlavimus, apie 39 proc. – dėl blogų orų. „Ryanair“ pažymėjo, jog „keisčiausia, kad dauguma, t. y. apie 60 proc. dėl orų vykusių vėlavimų įvyko būtent nuo penktadieniais ir šeštadieniais“, todėl tvirtina, kad oro eismo kontrolieriai blogą orą galimai pateikia kaip priežastį, slėpdami darbuotojų trūkumą savaitgaliais.

DELFI primena, kad šiandien streikuoja ir patys „Ryanair“ pilotai, todėl keleiviai veikiausia neišvengs nesklandumų.

„Oro navigacija“: tomis liepos dienomis sunkumų nedeklaravom nei mes, nei airiai

DELFI kreipėsi į Lietuvos oro erdvės valdytoją – įmonę „Oro navigacija“, prašydama įvertinti šią situaciją.

Įmonės Strateginės plėtros skyriaus plėtros vadybininkė Julija Čižienė teigė, kad „deja, negali daryti įtakos oro bendrovių sprendimų atšaukti skrydžius ne dėl oro navigacijos paslaugų teikimo sutrikimų, todėl šiuo konkrečiu atveju susilaiko nuo išsamaus situacijos vertinimo dėl „Ryanair“ sprendimo nevykdyti skrydžius.“

Tačiau ji patvirtino, kad Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių skrydžių vadovų darbas suplanuotas optimaliai, pilnai atsižvelgiant į aptarnaujamų skrydžių skaičių, ir 2018 m. liepos 8 ir 9 d., kaip ir kitomis dienomis, oro navigacijos paslaugų teikimas vyko sklandžiai.

„Oro navigacijos“ žiniomis minėtomis dienomis jokių sunkumų nedeklaravo ir Airijos oro navigacijos paslaugų teikėjas IAA, kitu atveju tai būtų žinoma per Europos Tinklo Valdytojo (Eurokontrolės) sistemas“, – sakė J. Čižienė.
"Oro navigacija"

Ji taip pat pažymėjo, kad oficialios informacijos apie nuolatinį skrydžių vadovų trūkumą Europoje pateikti negalinti, tačiau teigė, kad trumpalaikis skrydžių vadovų trūkumas kartais juntamas.

„Visi Europos oro navigacijos paslaugų tiekėjai planuoja savo darbus, atsižvelgdami į skrydžių srautus ir į srautų didėjimą reaguoja atitinkamai.

Trumpalaikis skrydžių vadovų trūkumas pasijausti tikrai gali – dažniausiai tai gali atsitikti dėl streikų, tačiau streikų atveju informacija gaunama iš anksto, todėl pagal įmonėse galiojančias procedūras ir nenumatytų situacijų planus priimami sprendimai ir dėl personalo darbo. Taip pat – nenumatytų meteorologinių sąlygų, epidemijų, pavyzdžiui, kai skrydžiai nukreipiami į kitus oro uostus“, – komentavo ji.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (20)