Apie tai Seimo Europos reikalų komitete penktadienį kalbėjo aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

„Dėl automobilio mokesčio mes jau esame svarstę Vyriausybės formate. Reiktų nepamiršti, kad įvedus bendrą automobilių mokestį, jis pirmiausia kirstų mažiausias pajamas turinčioms ir gausioms šeimoms.

Dabar tai yra pateikta viešoms konsultacijoms. Tikimės šį (mokesčio, – DELFI) formatą pateikti kartu su biudžetu. Mes kalbame apie taršius automobilius. Dėl slenksčio galutinai neapsisprendę, bet mūsų siūlymas yra 200–210 g kilometrui“, – kalbėjo ministras.

Ministras posėdyje nedetalizavo, tačiau iš paskelbtų skaičių akivaizdu, kad galvoje turėjo anglies dvideginio (CO2) dujų kiekį, kurį važiuodamas išmeta automobilis.

Jo nurodyti skaičiai gana dideli. Pavyzdžiui, naujos laidos „BMW 5“ sedanas su 3 l turbodyzeliniu varikliu į aplinką išmeta 132 g CO2/km. Pernai „Lietuvos metų automobiliu“ išrinktas visureigis „Mazda CX-5“, priklausomai nuo variklio, išmeta 132–162 g CO2/km, mūsų šalyje populiarus „Volkswagen Passat“ su galingiausiu 2 litrų darbinio tūrio benzininiu motoru – 145 g CO2/km, o hibridinis „Toyota C-HR“ – 87 g CO2/km.

Didesnė nei 200 g CO2/km emisija būdinga didelio darbinio tūrio benzininiais (dažniausiai – atmosferiniais) varikliais „ginkluoti“ automobiliai. Pavyzdžiui „Cadillac Escalade“ visureigyje montuojamas 6,2 litro darbinio tūrio motoras įveikdamas vieną kilometrą į aplinką išmeta 302 gramus anglies dvideginio.

Kęstutis Navickas
„Iš esmės mokestis nebūtų siejamas su vadinamais liaudies automobiliais, kuriais važinėja žemas pajamas turintys žmonės. Jis taikomas į galingus ir senus automobilius. Lietuvoje ir išsiskiria parkas, kad perkami seni ir galingi automobiliai ir nesietų su tuo“, – aiškino K. Navickas.

Jis tikino, kad svarstant mokesčio projektą buvo kalbama ir apie įvairius kompensacinius mechanizmus.

„Tiesiog kad mokestis nepaveiktų ir apsaugotų ypatingai gausias šeimas. Gausioms šeimoms kaip tik ir reikia galingesnio automobilio. Ne dėl to, kad reikalingas jis galingas savo variklio tūriu, bet paties automobilio tūriu, nes daugiau vietų reikia. Apie tai kalbame ir pirmos konsultacijos prasidėjo“, – pripažino aplinkos ministras.

Jis taip pat priminė Lietuvos įsipareigojimą 9 proc. taršos sumažinimą iš ne prekybos sektoriaus. Esą nebus išvengta transporto ir žemės ūkio sektorių.

„Jei kils aplinkos taršos leidimų kainos, o jos kyla jau dabar, tai mes turėsime labai didelę duobę ir dėl to sprendimus reikia priimti. Labai tikiuosi, kad tas registracijos mokestis taršiems automobiliams bus pateiktas kartu su valstybės biudžetu“, – vylėsi K. Navickas.

Anot jo, toliau svarstomos ir visos priemonės, kurios skatintų mažiau taršių automobilių plėtrą:

„Tarkime, infrastruktūros plėtimas elektromobiliams vyksta visu tempu. Statybos reglamentai yra pakoreguoti, kad naujuose daugiabučiuose būtų mažiausia dvi įkrovimo vietos.

Per skatinamąsias priemones kiek galime, tiek einame, o dėl baudžiamųjų, ar skatinamųjų, kad nebūtų taršių apie tai diskutuojame. Visi kiti mokesčiai – kol kas apie juos nekalbame.“

Iš tiesų Lietuvoje vyrauja seni automobiliai, daugiausia varomi dyzelinu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (577)