Dėl vykdomų pokyčių nelieka 11 įmonės padalinių, kurie sujungiami į regionus: centro, vakarų, šiaurės vakarų, šiaurės rytų, rytų ir „Automagistralę“.

Pagrindinės administracijos funkcijos – kelių priežiūros ir statybos, komercijos, technikos ir turto, kokybės ir technologijų, finansų, personalo, teisės ir administravimo – bus sutelktos į 7 kontroliuojamus departamentus. Regionuose ir toliau veiks 46 kelių tarnybos.

„Keičiame struktūrą ir atsisakome perteklinių administracinių funkcijų. Tuo pačiu siekiame išlaikyti savo srities profesionalus, norinčius tobulėti, žengti koja kojon su šiuolaikine verslo rinka, tad pirmiausia skelbsime vidines atrankas, į kurias kviesime esamus komandos narius“, – sako „Kelių priežiūros“ generalinis direktorius Darius Aleknavičius.

Darbuotojams, kurie neras pageidaujamos vietos naujoje įmonės struktūroje ar norės karjerą tęsti už įmonės ribų, bus pasiūlyta įdarbinimo konsultantų pagalba, ją finansuos „Kelių priežiūra“. Įgyvendinami pokyčiai per šiuos metus palies iki 150 įmonės darbuotojų.

Skaičiuojama, kad jau per 2019 m. įmonė, atsisakiusi besidubliuojančių funkcijų, sutaupys apie 2,5 mln. Eur, kuriuos ketinama skirti kelių priežiūros gerinimui, tinkamų darbo sąlygų kūrimui. Įmonė planuoja, kad iš viso efektyvesnė veikla leis pasiekti 8,5 mln. Eur rezultat1 (2019 m. palyginti su 2016 m.)

Direktorius taip pat pasakojo, kad įmonė atsisakys per 30 nekilnojamojo turto objektų, tarp kurių yra ir butai, poilsio namai.

„Kelių priežiūra“ įkurta 2017 m., reforma pradėta siekiant depolitizuoti valstybės kontroliuojamas įmones ir efektyvinti įmonės veiklą, vadovaujantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis.
Darius Aleknavičius

„Galutiniai įmonės savininkai yra mokesčių mokėtojai, tad privalome dėti visas pastangas, kad ji būtų valdoma atsižvelgiant į visuomenės interesus. Siekiame veikti efektyviai, užtikrinti saugumą kelyje, kelių priežiūrą organizuoti nuosekliai visame Lietuvos kelių tinkle, savo veiklą vykdyti pagal aukščiausius skaidrumo, etikos ir socialinės atsakomybės standartus“, – tikino D. Aleknavičius.

Praėjus pusmečiui po reorganizacijos įmonė atsisakė su viešosiomis paslaugomis susijusių veiklų, perduodama jas kitoms institucijoms, centralizavo viešuosius pirkimus, įdiegė skaidrumo politiką, centralizuotą dokumentų valdymo sistemą, pradėjo perteklinio turto perdavimą Turto bankui.

„Kelių priežiūra“ planuoja pasirengti strateginį planą ateinantiems ketveriems metams – jį pristatyti numatyta lapkričio mėnesį. Iki pristatymo atliekami namų darbai: apskaitos ir verslo, dokumentų valdymo ir personalo sistemų diegimas, pasenusių, neefektyvių ir nusidėvėjusių mašinų keitimas, maršrutų ir kelių tarnybų tinklo analizė.

„Informacinės technologijos, modernūs darbo ir vadybos metodai – sritys, į kurias ketiname investuoti. Turime ambiciją tapti pavyzdžiu kitoms šalims. Jau šiandien yra diegiamos išmaniosios sistemos, padėsiančios prognozuoti oro sąlygas ir greičiau reaguoti į besikeisiančią situaciją keliuose žiemą. Efektyvesnei kelių būklės analizei ketiname pasitelkti ir daugiau modernių technologijų“, – apie ateities planus pasakojo įmonės vadovas.

Sujungus regionines priežiūros įmones valstybinės reikšmės keliai buvo atskirti nuo paslaugos (kelių priežiūros) ir perduoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai.

„Kelių priežiūroje“ per 2,6 tūkst. darbuotojų. Ji yra atsakinga už 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių: žiemą valo sniegą, barsto kelius, pavasarį – rudenį tvarko kelio ženklus, griovius, kelių sankasas, atnaujina susidėvėjusią kelių dangą, profiliuoja/greideriuoja žvyrkelius prižiūri pakelės statinius, želdinius ir kt.

Per metus kelių valstybinių priežiūrai išleidžiama apie 79 mln. Eur.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (34)