„Aptikta itin įžūli sukčiavimo schema, kuria piktnaudžiauta ne vienerius metus. Vieni verslininkai, vykdami į ar iš Neringos, už kėlimąsi mokėdavo nustatytą sumą, o kitų įmonių atstovai su vienu leidimu nemokamai sugebėdavo perkelti ir po keliasdešimt automobilių. Šie piktnaudžiavimo atvejai privalo būti nuodugniai ištirti“, – pranešime spaudai sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Pasak pranešimo, rengiama nauja perkėlimo keltais kompensavimo tvarka numato, kad asmenys ir įmonės, turintys teisę nemokamai naudotis keltais, bus įtraukiami į Lietuvos automobilių kelių direkcijos valdomą elektroninį sąrašą. Dabar dėl to reikia kreiptis į Neringos savivaldybę, nemokamus leidimus galės gauti čia registruotos įmonės ir jų darbuotojai.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) nustatė, kad per pastaruosius dvejus metus „Smiltynės perkėlos“ keltais, pasinaudojus šešių Neringoje registruotų bendrovių leidimais, nemokamai buvo perkelta apie 4 tūkst. krovininių transporto priemonių. Valstybei padaryta žala viršija 350 tūkst. eurų.
Įtariama, kad tarp Neringos ir Klaipėdos bendrovių sudaromos fiktyvios transporto panaudos sutartys, tačiau Neringos bendrovės realiai transporto nenaudojo, o nemokami leidimai buvo perduodami Klaipėdos statybos ir transporto įmonėms. Pastarosios veždavo žvyrą ir smėlį į Neringą privatiems asmenims ir didelėms statybos bendrovėms.
Tokiu būdu verslininkai už automobilio perkėlimą nemokėdavo po 80 eurų. Tarp leidimus gavusių Neringos bendrovių buvo du prekybos kioskus turėjusi ir jau bankrutavusi įmonė, kelios nekilnojamojo turto, biokuro ir statybos medžiagų prekybos bendrovės.
BNS žiniomis, neteisėta veikla įtariamos krovinių gabenimo ir ekspedijavimo bendrovė „Arijus“, „Neringos projektai“, „Redus LT“, „Adukesta“, „Krantona“, „Klaipėdos miesto tvarka“, „T&A idėja“, „Neringos inžineriniai tinklai“, „MTD vakarai“, „Marių namai“, „Feltūra“ ir mažoji bendrija „Ramotransa“. Sąraše štaip pat yra bendrovės „Kidena“, „Altma“, „Junelinta“, „Savas transportas“, „Rigena“, „Burmeda“, „Autenta“, „Padremas“, „Klaisvita“, „Kavesta“, „Betonų dangos“, „Embritas“, individuali įmonė „Aidibara“.
Iškėlus į viešumą piktnaudžiavimo schemą, per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2017-ųjų sausiu-kovu, nemokamai besikeliančių transporto priemonių skaičius sumažėjo 50-60 procentų.
FNTT Klaipėdos apygardos valdyba ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo tęsia, areštuotas 1,5 mln. eurų vertės bendrovių turtas.