Kainas kėlę draudikai patraukė Lietuvos banko dėmesį

Nenormalu, kad brangstant automobilių draudimui transporto priemonių savininkams ir įmonėms įkainiai už civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą tampa nepakeliami, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Jis teigė, kad ne gyvybės draudimo rinkos dalyviai yra įspėti, o jei situacija nesikeis, bus imtasi kontrolės.

„Mes esame tą pastebėję (kylančias kainas – DELFI), mūsų priežiūros tarnyba yra turėjusi susitikimą su draudimo rinka, nes yra pavyzdžių, kai pasiūlymai, ypač civilinės atsakomybės, pavyzdžiui, KASKO draudimo kontekste, dažnai reikšdavo atsisakymą sudaryti draudimo sutartis.

Tie atvejai yra įvardinti ir yra pasakyta, kad mes traktuosime tokius atvejus kaip atsisakymą (draudimo įmonių sudaryti sutartis – DELFI), o pagal teisės aktus draudimo kompanija negali atsisakyti sudaryti šios draudimo rūšies sutarties.

Tikiuosi, draudimo rinka tai išgirdo, ir po kurio laiko mes grįšime [prie šito klausimo]“, – sako V. Vasiliauskas.

Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad ne gyvybės draudimas ilgą laiką buvo nuostolinga sritis, todėl „natūralu, kad tos kainos turėjo pajudėti.“

„Kitas dalykas, kad dažnai verslo strategija yra paremta kelių metų perspektyva, o tai reiškia, kad bandoma kainodarą pakoreguoti taip, kad pelnas pasirodytų ne ilguoju, o vidutiniu laikotarpiu. Čia, matyt, bendra visuomenės bėda“, – svarsto jis.

V. Vasiliauskas sako, kad kol kas Lietuvos bankas siunčia ne gyvybės draudimo rinkai signalą mąstyti strategiškai, nes „visiems būtų naudinga, kad atsirastų masto ekonomija ir ne gyvybės draudimas taptų įprastu produktu, o kiekvienam žmogui, kiekvienai įmonei tai būtų neatsiejama kasdienybės dalis.“

Jo teigimu, tada būtų pasiekta masto ekonomija ir galima būtų tikėtis adekvačių kainų.

Jeigu draudimo bendrovės neatkreips dėmesio į Lietuvos banko perspėjimus, bus imtasi tam tikrų sankcijų.

„Kol kas mes esame į tai atkreipę dėmesį, gavę pažadus, kad draudimo įmonės pačios išspręs tuos atvejus, tačiau jeigu taip neįvyks, be jokios abejonės, mes imsimės kontrolės veiksmų“, – teigia jis.

DELFI primena, kad už draudimą tenka pakloti vis daugiau, o dar praėjusiais metais draudikai neslėpė, kad kainos kils ir toliau.

„Draudimo kaina bus adekvati šalies ekonominei situacijai, jei vysimės ES vidurkį pagal pajamas – draudimas brangs, nes neišvengiamai didės servisų remonto įkainiai, didės vidutinės žalos dėl brangstančio šalies autoparko (sugadinus brangesnę transporto priemonę žala didesnė), dėl didėjančio žmonių teisinio sąmoningumo (augs pretenzijos dėl patirtų sužalojimų arba mirčių), dėl didinamų draudikų atsakomybės limitų už neturtinę žalą.

Gerėjančios automobilių saugos funkcijos ir galbūt kiek didesnė vairuotojų kvalifikacija gali kažkiek atsverti brangimo faktorius“, – praėjusių metų gegužę DELFI teigė „Lietuvos draudimo“ Draudimo rizikos departamento direktorius Julius Kondratas.

Panašias priežastis įvardijo ir „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius.

„Pagrindinės priežastys, dėl kurių keičiasi transporto priemonių draudimo įkainiai: draudimo įmonės registruoja daugiau eismo įvykiuose patiriamų žalų, pabrangęs automobilių remontas ir didėjanti infliacija. Tai nulėmė, kad gerokai ūgtelėjo išlaidos vienai žalai atlyginti. Draudimo paslaugų įkainių augimą lemia didėjančios žalos dėl lietuvių patiriamų eismo įvykių užsienyje.

Be visų išvardintų priežasčių reikia paminėti ir gana aukštą sukčiavimo mastą. Augantis imituotų eismo įvykių skaičius taip pat nulemia transporto draudimo įkainių korekcijas“, – teigė T. Nenartavičius.

Jis skaičiavo, kad draudimo kainos per metus šoktelėjo kažkur ketvirtadaliu.