Via Baltica“ magistralė – vienas iš avaringiausių kelių visoje Lietuvoje. Itin pavojinga atkarpa yra tarp Kauno ir Marijampolės. Vietos gyventojai piktinasi, kad ją rekonstruojant visiškai neatsižvelgiama į jų poreikius. Lietuvos automobilių kelių direkcija teigia, kad to padaryti nėra galimybių.

Ilga atkarpa be jokio įvažiavimo

Prie magistralės esančių Plutiškių, Jiestrakio, Subačiškių, ir kitų aplinkinių kaimų ir kaimelių gyventojų vardu į DELFI redakciją kreipėsi Vitalijus Kentra.

„Kazlų Rūdos savivaldybė nuo šiol neturinti nė vienos sankryžos „Via Baltica“ magistralėje, nors prieš tai turėjo 2 sankryžas ir kelis įvažiavimus. Taigi pagal dabartinę situaciją ir planus nuo 31 km iki 52 km nebus nė vienos sankryžos.

Šalia esančio Prienų rajono vietos gyventojai taip pat nepatenkinti, bet jie turės praktiškai 2 sankryžas. Viena Prienų rajone, kita keli šimtai metrų nuo rajono ribos, Kauno rajone. Marijampolės rajone jų bus bent 5“, – laiške rašo skaitytojas.

Jo skaičiavimais, tarp Kauno ir Klaipėdos yra apie 30 dviejų lygių sankryžų, neskaičiuojant esančių pačiuose miestuose, taigi vidutiniškai kas 6 kilometrai. O čia esą 21 km tarpas, kuriame nė vieno įvažiavimo.

„Visiškas žmonių izoliavimas nuo pagrindinio ir greičiausio kelio į Kauną ar Marijampolę. Kodėl gyventojai turi važiuoti iki senojo kelio ir užtrukti važiuojant į Kauną, pvz., ne 30 min, o 40 min. Ir taip kiekvieną dieną pirmyn atgal. Be to, ir kelio danga daug prastesnė, daug miestelių reikia pravažiuoti“, – piktinosi V. Kentra.

Anot jo, susisiekimas su didesniais miestais, kuriuose daugelis dirba, apsunkintas ne tik prie pačios magistralės, bet ir tolėliau nuo jos gyvenantiems žmonėms – esą iš viso tokių yra apie 1,5–2 tūkst.

Kas svarbiau – žmonės ar gyvuliai?

„Toje atkarpoje padaryta daug praėjimų žvėrims ir gyvūnijai, tuneliai, požeminės perėjos. Nieko prieš neturiu prieš gyvūnus, džiaugiuosi dėl jų, bet matosi, kad priėmusiems tokius sprendimus gyvūnų susisiekimas rūpi labiau negu žmonių.

Pirmiausia reikia padaryti, kad žmonėms būtų patogu, o po to – gyvūnams. Vadinasi, žmonės, gyvenantys šiame rajone, yra mažesnės svarbos negu varlės ir elniai. Žiniasklaidoje daug kalbama, kad reikia pritraukinėti jaunus specialistus ir žmones į regionus ir kaimo vietoves. Tačiau tokiais veiksmais tik skatinama išvykti iš regionų ir kaimo vietovių. Turi būti gerinama infrastruktūra, o ne bloginama“, – įsitikinęs pašnekovas.

Jo skaičiavimu, Klaipėdos rajone esantys Vėžaičiai su maždaug 1,8 tūkst. gyventojų turi net 3 dviejų lygių sankryžas su magistrale Kaunas – Klaipėda, nors pačiame miestelyje esą nėra net vidurinės mokyklos. Plutiškių apylinkės, besiribojančios su „Via Baltica“ turi panašiai gyventojų ir gimnaziją, tačiau čia neįrengtas nė vienas dviejų lygių išvažiavimas.

„Manome, kad šios apylinkės tikrai nusipelnė turėti bent vieną sankryžą. Kartais aiškinama, kad papildomoms sankryžoms nėra pinigų. Noriu patikslinti, kad viadukas padarytas į kitą kelio pusę, belieka prijungti 4 keliukus, greitėjimo ir lėtėjimo juostas.

Mūsų skaičiavimais, šis regionas sumoka valstybei mažiausiai 1 mln. Eur per metus. Per 20 metų sumokėta daugiau nei 10 mln. Eur. O ką už tai gauna regiono gyventojai? Ši sankryža ir automagistralė labai svarbi daugeliui šio regiono gyventojų, leidžiančių patogiai pasiekti Kauną, Marijampolę“, – apibendrino V. Kentra.

Intensyvus eismas ir daug avarijų

Už „Via Baltica“ rekonstrukcijos projekto įgyvendinimą atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos.

Kaip informavo LAKD ryšių su žiniasklaida specialistas Evaldas Tamariūnas, kelias „Via Baltica“ šiandien yra viena svarbiausių tranzito arterijų. Joje krovininio eismo dalis sudaro apie 30 proc., todėl čia būtina užtikrinti tranzitinės paskirties keliui privalomą aukštą eismo kokybės lygį, saugumą ir išvengti skaudžių eismo įvykių.

„Kelias „Via Baltica“ yra ir vienas avaringiausių. Daugiau kaip pusė visų eismo įvykių sudaro susidūrimai (57,6 proc.). Dažniausios jų priežastys: sukant į kairę nepraleidžiama pagrindiniu keliu važiavusi transporto priemonė, išvažiuojama į priešpriešinę eismo juostą lenkiant, staigus stabdymas“, – komentavo LAKD atstovas.

Anot jo, įvertinus dažniausias auto įvykių priežastis, siekiant užtikrinti sklandžias ir saugias eismo sąlygas „Via Baltica“ magistralėje, buvo būtina atlikti minėto ruožo Kaunas–Marijampolė rekonstrukciją.

Tokio kelio tipui esą nustatyti tam tikri reikalavimai. Juose turi būti rengiamos skirtingų lygių sankryžos dėl didelio projektinio greičio (110–130km/h) ir projektinio vidutinio metinio paros eismo intensyvumo (12–55 tūkst. automobilių parą).

Todėl buvusių vieno lygio sankryžų su rajoniniais keliais (Gudeliai–Smilgiai–Būdviečiai ir Selema–Grigaliūnai) vietoje įrengtos skirtingo lygio sankirtos ir siekiant užtikrinti eismo saugumą yra atskirti tranzitinio ir vietinio transporto srautai.

Sankryžos su vietinės reikšmės keliu Kvietkiškis–Utalina vietoje įrengtas tunelinis pravažiavimas. Žemės ūkio technikos pravažiavimui ir gyvulių pervarymui į kitą kelio pusę suprojektuotas ūkinis tunelinis pravažiavimas.

Už 50 mln. Eur galimybių nėra

„Kad būtų užtikrintas privažiavimas prie esamų sklypų, abipus magistralinio kelio naujai suprojektuoti apjungiamieji keliai. Be to, siekiant šalia kelio užtikrinti maksimalią aplinkos apsaugą, įrengtos triukšmo slopinimo sienutės, apsauginės tvoros nuo laukinių gyvūnų, požeminė laukinių gyvūnų perėja.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtus reikalavimus, keliamus automagistralinio kelio tipui, papildomiems įvažiavimams įrengti nėra galimybių. Šiuo projektu vietinį eismą siekiama iškelti į šalia esančius lygiagrečius kelius, o kelią „Via Baltica“ atlaisvinti sklandžiam, kokybiškam tranzitiniam eismui ir tokiu būdu užtikrinti svarbiausią dalyką – eismo saugumą ir gyventojų gyvybių išsaugojimą“, – aiškino E. Tamariūnas.

Jo teigimu, siekiama, kad Kazlų Rūdos ir kituose ruožuose būtų užtikrintas susisiekimas visiems gyventojams visomis transporto priemonėmis kitais lygiagrečiai esančiais krašto ir rajoniniais valstybinės reikšmės keliais.

„Todėl vietos gyventojai neturėtų patirti nuostolių ar nepatogumų dėl papildomų laiko sąnaudų ar atstumo vykdami lygiagrečiai automagistralės esančiais keliais. Visi projektiniai sprendiniai yra įgyvendinti siekiant ne pabloginti gyventojams eismo sąlygas, o atvirkščiai – žmogus, jo sveikata ir gyvybė bei susisiekimo užtikrinimas yra svarbiausia.

Taip pat primename, kad savivaldybėse, prieš patvirtinant kiekvieną projektą, vyksta vieši aptarimai, kuriuose gyventojai gali aktyviai dalyvauti: susipažinti su sprendiniais, pateikti savo pasiūlymus ir pan. Taigi kviečiame vietos gyventojus visada aktyviai dalyvauti tokiuose aptarimuose ir pasakyti savo nuomonę“, – ragino LAKD atstovas.

Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, sutartis dėl „Via Baltica“ atkarpos Kaunas – Marijampolė rekonstrukcijos 2017 m. rugpjūtį pasirašyta su ūkio subjektų grupe, kurią sudaro: „Fegda“, „Lemminkainen Lietuva“, „Lemminkainen Infra“, „Eurovia Lietuva“, „Tilsta“ ir „Hidrostatyba“.

Sutarties vertė – 51,5 mln. Eur. Numatoma sutarties pabaiga – 2019 m. vasario 10 d.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (147)