Vyriausybės atstovai tvirtina, kad taip siekiama efektyvesnės ir skaidresnės veiklos, taip pat pabrėžia, jog tai nėra žingsnis link įmonės privatizavimo. Naujas bendroves valdytų bei kontroliuotų „Lietuvos geležinkeliai“, kurių vienintele akcininke išliks Susisiekimo ministerija.
Analitikas Vaidotas Rūkas praėjusią savaitę sakė, kad „Lietuvos geležinkelių“ skaidymas yra teisingas žingsnis, ilgainiui galintis padidinti konkurenciją Lietuvos pervežimų rinkoje.
Geležinkeliai pertvarkomi pagal vokišką modelį
Išskaidyti „Lietuvos geležinkelių“ veiklas reikalauja 4-tasis Europos Sąjungos (ES) geležinkelių paketas – pagal jį valstybės gali pasirinkti sektoriaus valdymo modelį, o direktyvos nuostatos dėl infrastruktūros valdytojo nešališkumo, nepriklausomumo ir finansinio skaidrumo į Lietuvos teisę turi būti perkeltos iki šių metų pabaigos.
Susisiekimo ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių“ atstovų teigimu, Lietuva pertvarkai pavyzdžiu pasirinko komerciškai sėkmingą Vokietijos geležinkelių reformą. Toks pat modelis veikia Prancūzijoje, Italijoje, Austrijoje.
„Tai bus efektyviau ir skaidriau. Jei tai yra efektyviau, vadinasi mes valdysime kaštus geriau ir galbūt išvengsime neskaidrių atvejų, kai „Lietuvos geležinkeliai“ dar daugiau kaip prieš metus buvo kaltinti tiek vidiniais sandoriais, tiek kitais neskaidriais sandoriais“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška.
„Tiek akcininkas – ministerija, tiek Vyriausybė mato, kad šis modelis yra efektyviausias ir skaidriausias“, – pridūrė jis.
Pasak susisiekimo ministro Roko Masiulio, geležinkelių pertvarka turėtų būti baigta iki šių metų pabaigos, o jai reikalingi Geležinkelių transporto kodekso ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pakeitimai pakeitimai bus pristatyti pavasarį.
„Iki metų galo mes privalome tai įvykdyti. Turime datą, iki kada turi būti padaryta, ir iki jos padarysime. Balandžio mėnesį įstatymo projektus planuojame paruošti“, – tvirtino R. Masiulis.
Naujas įmones valdytų „Lietuvos geležinkeliai“
Šiuo metu „Lietuvos geležinkeliuose“ veikia atskirtos direkcijos – Geležinkelių infrastruktūros, Keleivių vežimo ir Krovinių vežimo. Po pertvarkos jos taptų atskiromis bendrovėmis, kurių vieninteliu akcininku būtų „Lietuvos geležinkeliai“.
Kartu su šiuo metu valdomomis įmonėmis Vilniaus lokomotyvų remonto depas, Geležinkelio tiesimo centras, „Gelsauga“ ir „Rail Baltica statyta“, „Lietuvos geležinkelių“ grupę sudarytų pagrindinė bendrovė ir septynios antrinės įmonės.
„Lietuvos geležinkelių“ grupėje toliau veiktų administracija, finansų centras, informacinių technologijų centras, pirkimų paslaugų centras, kiti padaliniai.
Kiek kainuos „Lietuvos geležinkelių“ pertvarka, kol kas neatskleidžiama. Geležinkeliai taip pat nurodo, kad grupės darbuotojų skaičius nesikeis.
R. Masiulis pripažino, kad keleivių vežimas geležinkeliais veikiausiai nebus pelninga veikla ir ją teks subsidijuoti iš valstybės biudžeto.
„Keleivių vežimas abejotina, kad bus pelningas. (...) Tos įmonės infrastruktūros ir krovinių vežimo tikimės, kad bus pelningos ir mokės dividendus į biudžetą. Iš biudžeto ta subsidija bus skirta ir tikimės, kad dividendai bus didesni už subsidiją“, – pirmadienį kalbėjo R. Masiulis.
Tikisi pritarimo Seime
Praėjusią savaitę kai kurie Seimo Ekonomikos komiteto nariai planuojamą geležinkelių pertvarką vertino skeptiškai, tačiau R. Masiulis tvirtino, kad tikisi Seime rasti palaikymą.
„Seime reikės daugiau pačią koncepciją apsiginti, atsakyti į Seimo narių klausimus, nuogastavimus, ar, pavyzdžiui, mes nesusilpniname bendrovės. Jau girdime tokius atsiliepimus, bet, manau, kad tai informacijos trūkumas, kurį tikimės užpildyti. Aš tikiuosi palaikymo“, – kalbėjo R. Masiulis.
Ministras taip pat pabrėžė, kad „Lietuvos geležinkelių“ reorganizavimas nėra žingsnis link įmonės privatizavimo.
„Net minčių nėra apie privatizavimą. Šioje vietoje solidarizuojamės su tais Semo nariais, kurie tą patį sako. Jeigu yra toks noras, tai galima specifiškai įstatymuose tai įrašyti. Jokio plano, jokių pašalinių minčių nėra apie mažiuką ar iš dalies privatizavimą. Kol kas to nesvarstome“, – aiškino R. Masiulis.
Konservatorius Jurgis Razma praėjusią savaitę sakė, kad būsima įmonės reforma verčia kalbėti apie grėsmes dėl galimo rusiško kapitalo atėjimo į geležinkelių sektorių, todėl planuojamą pertvarką reikia svarstyti objektyviai, o ne pataikaujant Europos Komisijai.
„Mes turime matyti savo nacionalinius interesus, matyti vis dėlto tas geopolitines grėsmes, ką gal ne visada mato ES atstovai. Jie nesuvokia, kiek Rusijai rūpi tas vežimas į Karaliaučiaus sritį ir ką čia gali padaryti su savo krovinių srautų kontrole Rytų šalys, kurių kroviniai gabenti per mūsų teritoriją (...) Negarantuoju, kad Seime taip sėkmingai būtų pritarta tam skaidymui“, – tvirtino J. Razma.
Ekonomikos komiteto vadovas socialdemokratų darbo frakcijos narys Rimantas Sinkevičius sakė pasigendantis pertvarkos naudos, tuo metu liberalas Eugenijus Gentvilas neatmeta įmonių privatizavimo galimybės vėliau.
„Kalbant apie privatizavimą – galimas ateities dalykas. Visi suprantame, kad svarbiausia išlaikyti geležinkelių infrastruktūrą valstybės rankose, o štai veikla, ji gali būtu efektyvinama per privatizavimą ar per konkurencijos leidimą“, – aiškino E. Genvilas.
Išskaidyti veiklas reikalauja ES teisės aktai
Išskaidyti veiklas reikalauja 4-tasis Europos Sąjungos (ES) geležinkelių paketas – pagal jį valstybės gali pasirinkti sektoriaus valdymo modelį, o direktyvos nuostatos dėl infrastruktūros valdytojo nešališkumo, nepriklausomumo ir finansinio skaidrumo į Lietuvos teisę turi būti perkeltos iki gruodžio pabaigos.
Investuotojų asociacijos valdybos narys V. Rūkas tvirtino, kad „Lietuvos geležinkelių“ veiklų atskyrimas į atskiras įmones yra pirmas žingsnis teisinga linkme.
„Dauguma privačių kompanijų stengiasi išgryninti veiklas, jas atskirti, kad kiekviena veiktų kuo efektyviau. Tai galbūt yra ir žingsnis siekti konkurencijos geležinkelių veikloje. Šiuo metu Lietuvoje „Lietuvos geležinkeliai“ yra vienintelis vežėjas, o pavyzdžiui, Lenkijoje važinėja ne tik „PKP Cargo“, bet ir „Deutsche Bahn“, – sakė V. Rūkas.
Pasak jo, prireikus ateityje „Lietuvos geležinkelių“ veiklos galėtų būti atskirtos dar labiau.
„Radikalesnis atskyrimas – jį matėme energetikos sektoriuje – infrastruktūros etapai, tiekimai, skirstymai yra atskirti ne tik per įmones, bet ir savininkas kitas, tai yra, tiesiog kita ministerija. Tai galbūt galėtų būti ir geležinkelių atveju: infrastruktūra priklauso vienai, o vežimas kitai ministerijai. Ar dabar to reikia, sunku pasakyti“, – kalbėjo V. Rūkas.
Tuo metu R. Masiulis pabrėžia, kad „Lietuvos geležinkeliai“ yra atsakingi už Kaliningrado tranzitą, todėl radikalūs siūlymai dėl geležinkelių liberalizavimo yra nepriimtini – permainos turi būti subalansuotas ne tik rinkos, bet ir valstybės interesų apsaugos požiūriu.
Siekiant didesnės konkurencijos, atskirti „Lietuvos geležinkelių“ veiklą ragino Europos Komisijos pareigūnai ir analitikai. Pernai spalį Lietuvoje viešėjusi už konkurenciją atsakinga eurokomisarė Margrethe Vestager (Margaretė Vestager) teigė, kad įmonės veiklų atskyrimas yra vienas iš būdų, kaip išspręsti konkurencijos pažeidimą, dėl kurio Briuselis įmonei skyrė beveik 28 mln. eurų baudą.
Valstybei priklauso 100 proc. „Lietuvos geležinkelių“ akcijų, jas patikėjimo teise valdo Susisiekimo ministerija.