Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo ir Eismo saugumo komisijos pirmininko Tomo Juknos teigimu, Panevėžyje pastačius išmaniuosius šviesoforus, eismo saugumas pagerėjo. Policijos turimais duomenimis, rekonstruotose sankryžoje pavyko išvengti skaudžių eismo įvykių.
Tačiau yra ir kita medalio pusė – dėl to mieste, ypač piko valandomis, nusidriekia didžiulės automobilių spūstys. Jau praėjusią savaitę buvo nutarta pailginti žalios šviesoforo šviesos degimo laiką važiuojantiesiems pagrindine gatve, padaryti vadinamuosius žaliuosius koridorius, tačiau šios priemonės menkai prisidėjo, kad spūstys sumažėtų. Viena sudėtingiausių situacijų – Klaipėdos gatvėje.
„Ryte ir vakare šioje gatvėje situacija itin sudėtinga. Prasideda pavojingas manevravimas, kantrybės netekę vairuotojai važiuoja net degant raudonam šviesoforo signalui. Todėl turime užbėgti skaudiems įvykiams už akių. Klaipėdos gatvė yra C kategorijos kelias, ten statyti automobilius turėtų būti draudžiama, jeigu nėra įrengta papildomų stovėjimo vietų. Tad siūlysime atkarpoje nuo Nemuno iki Vakarinės gatvių visoje Klaipėdos gatvėje drausti statyti automobilius. Tuo labiau kad ten nemaža dalis automobilių stovi nejudinami jau kurį laiką“, – „Sekundei“ aiškino administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Kad tai būtų vienas racionaliausių sprendimų spūstims mažinti, parodė patirtis. Anksčiau ir miesto centras dusdavo nuo automobilių, tačiau apmokestinus stovėjimą centrinėse gatvėse, situacija pastebimai pagerėjo.
„Kadaise ir Vilniaus gatvė buvo labai apkrauta. Apmokestinus stovėjimą ir įrengus vadinamąjį techninį šaligatvį, automobilių srautas sumažėjo. Dabar galima važiuoti dviem eismo juostomis, nes stovintys automobiliai nebeužima važiuojamosios dalies. Dėl to gerokai padidėjo automobilių pralaidumas“, – tvirtino T. Jukna.
Alternatyvų yra
Kada atsirastų kelio ženklai, draudžiantys stovėti Klaipėdos gatvėje, anot T. Juknos, dar sunku atsakyti. Laukiama ir miesto bendruomenės pasiūlymų. Be to, reikia ir pasirengti pokyčiams. Administracijos direktoriaus pavaduotojas sako suprantantis, kad gali būti nemažai nepatenkintųjų tokiais draudimais, tačiau kartais tenka priimti ir nepopuliarių sprendimų.
„Aišku, galima būtų nieko nedaryti, gyventojai ir vėl dejuos, kad valdžia nieko nedaro, bet nereikės niekam atsiskaitinėti. Tačiau negalime apsimetinėti, kad viskas gerai, ir nieko nedaryti, kartais tenka imtis ir ne visiems patinkančių sprendimų“, – dėstė T. Jukna.
Uždraudus Klaipėdos gatvėje statyti automobilius, šalia stovinčių daugiabučių gyventojams kils klausimas, kur statyti savo transporto priemones. Tačiau, anot pavaduotojo, Savivaldybė gyventojų vienų nepaliks. Nors daugiabučiai ir šalia jų esanti žemė – privati nuosavybė, tik priklausanti keliems savininkams, Savivaldybė prisidės prie naujų automobilių aikštelių įrengimo ir plėtimo. Tiesa, patiems daugiabučių gyventojams taip pat teks atlikti nemažai darbų – pirmiausia reikėtų su Nacionaline žemės tarnyba sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, darbus suderinti su komunikacijų tiekėjais, savo lėšomis parengti projektą aikštelei platinti, padaryti aikštelės pagrindą ir pastatyti bortus. O tada Savivaldybė išlietų naują asfalto dangą. Klaipėdos g. gyventojams bus teikiamas prioritetas ir pirmumas įsirengiant automobilių stovėjimo aikšteles.
„Jau suprojektuota Statybininkų gatvė, maksimaliai išplečiant stovėjimo vietas. Kita alternatyva ta, kad Klaipėdos gatvės kvartalo gyventojai, įsirengdami naujas automobilių stovėjimo vietas, gali pasinaudoti Savivaldybės skatinimo programa – padengiama beveik pusė visų šiems darbams reikalingų lėšų“, – sako T. Jukna.
Gyventojai neskuba
Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Babilauskienė teigė, kad ir šiemet miesto biudžete buvo numatyta 100 tūkst. eurų automobilių stovėjimo aikštelėms prie daugiabučių plėsti, tačiau buvo panaudota vos 30 tūkst. eurų. Už šiuos pinigus įrengtos šešios naujos aikštelės. Jeigu orai leis, šiemet naujas stovėjimo aikšteles turės dar du daugiabučiai.
„Šiemet darbus labai apsunkino oro sąlygos, bet tikimės, kad dar spėsime pabaigti įrengti dvi aikšteles, nes gyventojai jau baigia paskutinius rangos darbus. Nepanaudoti pinigai niekur nedingo – juos nukreipėme daugiabučių įvažoms remontuoti, tad vietoj suplanuotų 23-ų sutvarkėme 50“, – sakė L. Babilauskienė.
Tiesa, norinčiųjų prie savo daugiabučio išplėsti esamas ar įrengti naujas automobilių stovėjimo aikšteles būta gerokai daugiau. Pasak specialistės, vien šiemet tokį pageidavimą išreiškė 27-ios daugiabučių bendrijos. Tačiau daugelis jų susidūrė su sunkumais – daug bendrijų vis dar nesusitvarkė žemės nuomos dokumentų. Ši procedūra užtrunka apie du tris mėnesius, todėl tikimasi, kad darbus bus galima pradėti jau pavasarį.
„Tik įvertinus, ar visi darbai atlikti taip, kaip reikalauja teisės aktai, galima asfaltuoti aikštelę. Tai užtrunka, todėl per šiuos metus išasfaltuotos tik šešios aikštelės. Kitąmet šiems darbams skirta taip pat 100 tūkst. eurų, todėl tikimės, kad gyventojai spės pasirengti. Ar lėšų užteks visiems norintiesiems, labai sunku atsakyti, nes vieni daro 240 kv. m aikštelę, o kiti – tik 100 kv. metrų. Bet jeigu bus poreikis, ieškosime ir finansų“, – teigė L. Babilauskienė.
Jaučiasi skriaudžiami
Tačiau Klaipėdos gatvės daugiaaukščių gyventojai tokią valdžios malonę sutinka skeptiškai. Kaip teigė Klaipėdos gatvės 118-ojo namo pirmininkas Antanas Šulnis, jeigu bus nuspręsta drausti gatvėje statyti transporto priemones, kils didelių sunkumų. Daugiabučių kiemai automobiliais ir taip užgrūsti, o vietų naujoms aikštelėms įrengti ne visada yra. Be to, viskas susiję su pinigais. Vargu ar pavyks įkalbėti gyventojų daugumą atverti pinigines.
„Tai nežmoniški pinigai. Neseniai namo bendrija Staniūnų gatvėje darėsi automobilių aikštelę, teko pakloti apie 10 tūkst. eurų. Nėra viskas taip paprasta, reikėjo iškirsti ir medžius, teko atlyginti žalą gamtai, keisti apšvietimą bei atlikti daug kitų darbų. Be to, sudarius nuomos sutartį tektų kasmet mokėti žemės nuomos mokestį. Daugiabučių bendrijos ir taip yra skriaudžiamos“, – piktinosi A. Šulnis.
Nėra jokios garantijos, kad sumokėję nemažus pinigus po darbo į namus grįžę gyventojai ras, kur pasistatyti automobilį. Ir dabar atsiranda tokių „gudručių“, kurie automobilį statosi svetimo namo kieme. Deja, jokių drausminimo priemonių nėra.
„Anksčiau automobiliai stovėjo gatvėje ir niekam nekliuvo, bet įrengus išmanųjį šviesoforą prasidėjo visos bėdos. Jeigu ir įrengtume automobilių aikštelę dešimčiai mašinų, problemos neišspręstume, nes automobilius pradės statyti kitų daugiabučių gyventojai. Nebent įrengtume užkardą, bet jo kaina didžiulė“, – sakė namo pirmininkas.
Jo teigimu, dabar Savivaldybė šių klausimų sprendimą permeta ant daugiabučių bendrijų pečių. Anksčiau automobilių stovėjimo aikšteles buvo galima įsirengti daug paprasčiau, visiškai pakakdavo gyventojų daugumos pritarimo vienoje ar kitoje vietoje įrengti aikštelę ir išpilti ne itin daug kainuojančio frezuoto asfalto ar skaldos, o dabar reikia ne tik daugybės leidimų, bet ir nemažų investicijų.
„Paskutines kelnes baigia numauti. Čia kaip ir su žaliųjų atliekų tvarkymu – negana to, kad prižiūrime, šienaujame valdiškus plotus, bet dar ir reikalauja iš mūsų, kad sumokėtume už žaliuosius konteinerius. Kodėl nepadaro taip, kaip neseniai rekonstruotoje Projektuotojų gatvėje – įrengė papildomą juostą automobiliams stovėti ir visos bėdos išsisprendė“, – kalbėjo A. Šulnis.
Palikti vieni
Klaipėdos g. 142-ojo namo savininkų bendrijos pirmininkas Raimondas Dambrauskas teigė, kad sumanymas drausti automobiliams stovėti Klaipėdos gatvėje yra geras. Dažnas jų namo gyventojas, iš Ateities gatvės norėdamas išvažiuoti į Klaipėdos gatvę, kiekvieną kartą priverstas rizikuoti. Mat dėl vienoje gatvės juostoje sustatytų automobilių nieko nematyti, tad tenka įvažiuoti į intensyvaus judėjimo gatvę, kad būtų galima išvysti atvažiuojančias transporto priemones.
„Idėja gera, bet gal reikėtų automobilių stovėjimą drausti ne visoje, o tik tam tikrose gatvės atkarpose. O uždraudus čia statyti automobilius, nepalikti vienų bendrijų su kylančiais sunkumais“, – mano namo pirmininkas.
Jų name taip pat buvo keliamas klausimas dėl automobilių stovėjimo aikštelių plėtros, tačiau gyventojų pritarimo nesulaukė. Pasak R. Dambrausko, kieme beveik nėra galimybių plėsti aikštelės, o kitoje namo pusėje tam nėra techninių sąlygų – eina visos komunikacijos, be to, nepatenkinti būtų ir patys gyventojai, kai po jų langais burgztų ir savo išmetamosiomis dujomis orą nuodytų automobiliai. Vienintelė galimybė – kiek tolėliau esanti pieva, kur kadaise buvo įrengta vaikų žaidimo aikštelė, tačiau prie automobilių aikštelės įrengimo turėtų prisidėti visų aplinkinių daugiabučių gyventojai. O tai jau sunku įsivaizduoti.
„Ne kartą kėliau klausimą, kreipiausi ir į Savivaldybę, kad į Alfonso Lipniūno mokyklą bei šalia esančius daugiabučius būtų galima įvažiuoti iš Klaipėdos gatvės, tuo labiau kad ten jau yra įrengtas pagrindas, tačiau atsakymas vienas – nėra pinigų. Tad vargu ar pagalbos sulauktume įrengdami ir automobilių stovėjimo aikštelę. O gyventojai tokių pinigų neturi“, – „Sekundei“ teigė R. Dambrauskas.
Daugiau skaitykite čia.
