Per šimtą žmonių subūrusioje diskusijoje dalyvavo miesto meras Vytautas Grubliauskas, „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška, lenktynininkas Benediktas Vanagas, Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus ir buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis.

Traukiniai ir automobiliai galės važiuoti greičiau

Pasak „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus Manto Bartuškos, dabartinė geležinkelių infrastruktūra jau dabar leistų sutrumpinti kelionės traukiniu Vilnius–Klaipėda trukmę:

„Klaipėdą iš Vilniaus per tris valandas traukiniu įmanoma pasiekti jau dabar – šiuo metu testuojame jų galimybę važiuoti 160 km/h greičiu. Taip pat svarstome ir tam tikrų ruožų elektrifikavimą. Viskas, ko reikia, tai yra laikas ir pinigai“, – dėsto M. Bartuška.

Kaip teigė pašnekovas, įmanoma kelionę sutrumpinti ir iki dviejų valandų, bet tam reikėtų koreguoti jau esamus geležinkelius.

Nors vienos valandos idėjai pritarė ir likę diskusijos dalyviai, M. Bartuška nemano, kad per artimiausius dešimt metų bus įmanoma pasiekti Vilnių iš Klaipėdos per vieną valandą: „Viena valanda – bent milijardo eurų projektas. Šiuo metu iš Europos Sąjungos gavome mažiau nei trečdalį šių galimai reikiamų lėšų ir kol kas to nepakanka.“

Pasak E. Skrodenio, pasiekti Klaipėdą greičiau automobiliu bus įmanoma daug artimesniu laiku: „Automagistralės yra pritaikytos tam, kad būtų galima didinti leistiną važiavimo greitį. Kelias yra pakankamai platus, tad ruože Kaunas-Klaipėda vairuotojai galėtų važiuoti 140 km/h. Įdomu tai, jog pastarajame kelyje vairuotojai pasiekia vidutiniškai 118 km/h greitį, tad „neišnaudojami“ net dabartiniai greičio limitai.“

Jis taip pat pridūrė, kad Lietuva turi gerą kelių tinklą su viena silpna vieta – 7000 km žvyrkeliu, kurio išasfaltavimui gali prireikti ir 10–15 metų.

Klaipėdos meras pabrėžė, kad būtų galima padidinti esamus greičio limitus, bet būtina ne tik ištobulinti transporto priemonės technologines savybes, o ir turėti atsakingumo, kuris užtikrintų visus saugaus vairavimo standartus.

Lenktynininkas B. Vanagas juokavo, kad greičiausiai jis yra lėkęs 1000 km/h greičiu ir tai darė lėktuvu. Anot jo, autobanui įkurti Lietuvoje prireiktų stipriai išplatinti kelius, o neribojamas greitis yra pavojingas.

Po Lietuvą upėmis, lėktuvais ir dviračių takais

Viena iš pasiūlytų idėjų Lietuvai – atgaivinti Nemuną ir Nerį ir taip apjungti šalį upėmis. V. Grubliauskas tikino, kad ši natūraliai susiformavusi infrastruktūra yra veikianti ir tai tik dar viena susisiekimo alternatyva šalia visų kitų.

Kaip teigė E. Skrodenis – darnaus judėjimo galimybės yra svarbiausiuose planuose daugelyje Europos miestuose – taip siekiama mažinti judėjimą automobiliu.

„Pagal statistiką, Vilniaus mieste 0,6 proc. žmonių dviračius naudoja kaip susisiekimo priemonę. Mūsų tikslas – tą skaičių pakelti iki 5 proc. Jeigu miestai laikysis dviračių takų tiesimo ir infrastruktūros gerinimo, iki 2030 m. natūraliai gali atsirasti dviračių takas Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Vis daugiau žmonių supranta, kad dviratis ne tik rekreacijai, bet ir susisiekimui skirta priemonė“, – kalbėjo E. Skrodenis.

Vilnius - Klaipėda magistralė tiek Kaunu
Foto: Ramūnas Guiga

Užsiminus apie šalyje veikiančius tris oro uostus, Klaipėdos miesto meras pastebėjo, kad ore praleistas laikas jau seniai nėra problema. Svarbiausia gerinti susisiekimą, kol esama dar ant žemės – keliones į ir iš oro uosto.

Neužšąlantis Lietuvos ir uosto santykis – prioritetas

„Jeigu uostą mes vertiname kaip strateginį valstybės objektą, suprantama, jog tokio siekio įgyvendinimui tektų aukoti ar kažko atsisakyti, – į žiūrovės klausimą apie uosto plėtros ir aplinkosaugos suderinamumą atsakė V. Grubliauskas. – Tačiau mums svarbus ne tik gamybinis-pramoninis santykis – juk, išskyrus mokesčius ir rinkliavas, viskas iš uosto iškeliauja iš miesto. Svarbus miestiečių ir uosto santykis, visos Lietuvos požiūris į jį.

Uosto direkcijos vadovas A. Vaitkus pridūrė, jog uostas, generuojantis apie 10 proc. viso šalies biudžeto ir bendradarbiaujantis su 800 įmonių, kurios sukuria apie 58 tūkst. darbo vietų, yra labai svarbi šalies eksporto logistinės grandinės dalis.

„Mus užsienyje dažnai identifikuoja kaip sporto šalį, tačiau savo darbo aplinkoje esu pastebėjęs, jog transporto srityje Europoje esame vertinami taip pat puikiai“, – džiaugiasi A. Vaitkus.

Generalinis direktorius taip pat pabrėžė, jog aplinkosaugai bus skiriamas didžiulis dėmesys ir plėtra bus vykdoma pagal visus būtinus teisės aktus, tačiau galimo poveikio aplinkai Uosto direkcija kol kas ištyrus nėra.

Klaipėdiečiai nori proveržio idėjos

Miesto meras drąsino klaipėdiečius, kurie nuogąstavo, kad pokyčiai žadami tik po dešimtmečių, o „Idėją Lietuvai“ norisi įgyvendinti kuo greičiau: „Nebijokime idėjų, kurios pilna jėga išsiskleistų tik po penkerių ar dešimties metų. Tai yra tai, kas tikra ir galimai pakeis visą šalies vaizdą“.

Diskusijos pabaigoje dalyviai suformulavo patraukliausią idėją – Lietuva – stipri jūrinė valstybė, kurioje pajūrį iš sostinės įmanoma pasiekti per valandą.

Ši idėja pasirodė pati optimaliausia iš siūlomų „Vilnius– Kaunas – Klaipėda per valandą“, „Sujunkime Lietuvą vandens keliu!“, „Dviračių takas Vilnius – Kaunas – Klaipėda“, „Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – prioritetinis Valstybės objektas“.

Tai – pirmoji iš šešių regioninių „Idėja Lietuvai“ diskusijų, per kurias stengiamasi gryninti jūsų visų pasiūlytas idėjas Lietuvai.

Jau Lapkričio 29 d. 19 val. „Idėja Lietuvai“ atkeliauja į Kauną, kur klube „Gargaras“ (Raudondvario pl. 101) diskutuosime apie Valstybinio sektoriaus valdymo efektyvumo didinimą ir Lietuvą kaip šalį be sostinės sindromo.

Diskusijoje „Lietuva ateityje: šalis be sostinės sindromo“ vieningą idėją Lietuvai surasti bandys „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, Seimo narys Virginijus Sinkevičius, architektas Algirdas Kaušpėdas bei teisininkas Tomas Seikalis. Diskusija moderuos DELFI.lt vyr. redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė
.
Į diskusiją bus įtrauktos dalis reikšmingų idėjų, skirtų valstybinio sektoriaus valdymo efektyvumui gerinti: „Valstybines įstaigas iškelti iš Vilniaus į kitus rajonų centrus“, „Sukurti Superministeriją“, „Ministerijas perkelti į regionus“, „Visų valstybės valdymo procesų skaitmenizavimas“ – tai tik dalis idėjų, kurios yra reikšmingos Valstybinio sektoriaus valdymo efektyvumui.