„Mūsų įmonės vairuotojai dirba visoje Europos Sąjungoje ir kartais per vieną dieną pervažiuoja kelias šalis. Pagal naująją tvarką kiekviena valstybė reikalautų, kad už laiką, tas kelias valandas, kurias vairuotojas dirbo toje šalyje būtų jam mokamas vidutinis tos šalies darbo užmokestis, o jis skirtingose šalyse yra skirtingas. Kokios didžiulės apskaitos reikėtų apskaičiuoti kad ir vieno mėnesio vairuotojo atlyginimą? Naujų nuostatų bus praktiškai neįmanoma pritaikyti ir tai būtų neproporcinga administracinė našta, susijusi su ataskaitomis, apskaitomis, taikomomis šalyje“, – sako įmonės vadovas, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais „Linava“ Prezidiumo narys Artūras Telmentas.
Įteisinti komandiruojamų darbuotojų nuostatą suinteresuotos didžiosios Vakarų Europos valstybės – Prancūzija, Vokietija, Belgija – siekia, kad Lietuvos vežėjai ne tik komandiruotų savo darbuotojus dirbti jų šalyse, bet ten perkeltų ir savo įmones, mokėtų jų valstybei mokesčius ir dar aprūpintų trūkstamais darbuotojais, rašoma vežėjų pranešime spaudai.
Tokia linkme krypstančiai ES transporto politikai nepritaria ir kitos vežėjų įmonės „Autogika“ vadovas bei „Linavos“ Prezidiumo narys Bronislavas Geležiūnas: „Naujieji suvaržymai vežėjams iš principo pažeidžia pagrindinį ES principą – laisvą darbo jėgos, prekių ir paslaugų judėjimą. Stodama į ES Lietuva tikėjosi, kad šis principas veiks visose srityse ir nebus pažeidinėjamas. Lietuvos stojimo į ES sutartyje numatyta, kad apribojimai transportui bus mažinami ir visai išnyks. To neatsitiko. Atvirkščiai – atsiranda vis naujų apribojimų, kurie stabdo verslo plėtrą."
Draudžia ilsėtis automobilio kabinoje
Dar vienas suvaržymas, kuris dabar jau galioja Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje ir Vokietijoje, bet vis plinta ir kitose šalyse – vairuotojams neleidžiama privalomą kassavaitinį 45 valandų poilsį atlikti automobilio kabinoje, vairuotojas turi ilsėtis viešbutyje. Tik bėda ta, kad pakelėse nėra saugomų aikštelių, kur vairuotojas galėtų palikti vilkiką, o jei viena kita ir yra, prie jų nėra viešbučių.
Palikus automobilį nesaugioje aikštelėje, gali būti išvogtas jo krovinys, iš kuro bako išpiltas dyzelinas, padaryta kitų nuostolių. O pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais konvenciją visą atsakomybę už krovinį prisiima vežėjas. Jei kažkas atsitinka su be priežiūros palikto sunkvežimio kroviniu, tai laikoma nedraudiminiu įvykiu ir draudikai žalos neatlygina. Taigi paliekant automobilius be priežiūros nuostoliai neišvengiami.
Kai vairuotojai nakvoja kabinose, vienas vairuotojas gali būti nubaustas 750 eurų bauda, o už sistemingą šio reikalavimo pažeidimą numatyta 30 tūkst. eurų bauda.
Ar teks uždaryti įmonę?
A. Telmentas tikina, kad jei dabar numatytos direktyvos pataisos įsigalios, jis bus priverstas savo įmonę uždaryti ir atleisti 260 darbuotojų. Tačiau gali būti, kad ne visos naujos direktyvos nuostatos dėl kurių Europos Komisijoje susitarė ES šalių socialinių reikalų ministrai, įsigalios. Galutinį sprendimą – vadinamąjį Mobilumo paketą – priims Europos Parlamentas, koordinuodamas savo veiksmus su ES Taryba.
„Mes jau seniai ir aktyviai dirbame gindami Lietuvos vežėjų interesus ir siekdami, kad Mobilumo paketas būtų kuo palankesnis mūsų vežėjams. Bendradarbiaujame su Lietuvos užsienio reikalų ir Socialinių reikalų ministerija, į mūsų interesų ginimą šiuo klausimu įtraukiame Lietuvos europarlamentarus. Veikiame visais frontais ir tikimės, kad mums pavyks pasiekti savo tikslų“, – teigia Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas.
DELFI spalį skelbė, kad ES Ministrų Taryba pasiekė susitarimą dėl komandiruojamų darbuotojų direktyvos reformos. Nuspręsta, kad užsienio šalyse laikinai dirbantiems darbuotojams turi būti mokamas priimančios šalies vidutinis atlyginimas, o komandiruotės laikas būtų apribotas iki 12 mėnesių su galimybe jį pratęsti dar šešiems mėnesiams.
Dabar ES taisyklės numato, kad į kitas šalis siunčiamiems darbuotojams turi būti mokama minimali priimančios šalies alga, o komandiruotės laikas - neribojamas.
Direktyva kelia pasipiktinimą Vakarų šalyse, ypač Prancūzijoje, Vokietijoje ir Austrijoje, kur vadinama „socialiniu dempingu“, sukuriančiu nesąžiningos konkurencijos sąlygas darbo rinkoje.
Direktyvos reformai priešinasi Vidurio ir Rytų Europos šalys, iš kurių iš atvyksta dauguma pigesnių darbuotojų. Daugiausia iš šios direktyvos naudos gauna Lenkija.
