„Siūlysime šį TEN-T koridorių paversti, paprastai pasakius, išmaniuoju keliu. Mes turime pasiūlymų savo kolegoms. Tam vėliau galima būtų pritraukti ir europines lėšas, nes Europa ieško tokių išmanių, lanksčių koridorių, kuriais važiuodamas žmogus gautų visą įmanomą informaciją apie kelią, apie galimus sustojimus, poilsius, spūstis, avarijas“, – trijų Baltijos šalių transporto ministrų susitikimui skirtoje spaudos konferencijoje Vilniuje sakė R. Masiulis.

Premjeras Saulius Skvernelis rugsėjo pradžioje teigė, kad „Via Baltica“ ruožas nuo Kauno iki Varšuvos turėtų būti visiškai rekonstruotas iki 2023 metų.

Lietuva kelio atkarpą nuo Kauno iki Marijampolės ketina rekonstruoti iki 2019 metų, vėliau numatoma sutvarkyti kelio dalį iki Lenkijos sienos.

„Via Baltica“ kelyje, kur krovininių automobilių dalis sudaro apie trečdalį viso eismo, dažnai įvyksta avarijų.

„Via Baltica“ transporto koridorius sutampa su tarptautinio greitkelio E67 ruožu nuo Varšuvos iki Talino. Kelias eina nuo Prahos per Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Rygą, Taliną ir keltu iki Helsinkio. Projekto partnerės yra Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija, jis įtrauktas į tarptautinės reikšmės kelių tinklą (TEN-T) ir pripažintas europinės reikšmės magistrale.

Baltijos šalių transporto ministrai aptaria bendrus siekius

Trijų Baltijos šalių - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - ministrai, atsakingi už susisiekimą, trečiadienį Vilniuje aptaria visoms trims valstybėms svarbius susisiekimo klausimus ir pirmą kartą Lietuvoje išbando miesto gatvėmis važiuojantį autonominį automobilį.

Susitikime dalyvauja Lietuvos susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministrė Kadri Simson ir Latvijos transporto ministras Uldis Augulis.

„Šiandien mes aptariame visoms trims Baltijos šalims aktualius klausimus, kurių pirmasis - visas tris šalis jungiantis geležinkelių infrastruktūros projektas „Rail Baltica“. Aptariame šio projekto progresą, kylančius iššūkius, ką turėtume daryti, kad projektas vyktų sklandžiai ir 2026 m. jau galėtume važiuoti šiuo geležinkeliu“, - pabrėžė susisiekimo ministras R. Masiulis.

Strateginiu lygmeniu ministrai aptaria nutiestos „Rail Baltica“ geležinkelio linijos valdymo klausimą po 2025 m. Šios naujai sukurtos geležinkelio infrastruktūros valdymas bus itin aktualus, siekiant efektyviai vežti krovinius ir keleivius bei išnaudoti naujas atsivėrusias galimybes, kartu įvertinant ekonomines ir nacionalinio saugumo reikmes.

Ministrai taip pat įvertina galimybes intensyviau bendradarbiauti modernizuojant magistralę „Via Baltica“, siekiant pradėti bandomuosius intelektinių transporto sistemų projektus. Šalys sieks užtikrinti galimybę keistis kelio duomenimis, teikti informacines paslaugas keliautojams, taip pat plėtoti saugių aikštelių sunkiasvorėms transporto priemonėms ir alternatyvių degalų užpildymo stotelių tinklą.

Baltijos šalių ministrai aptaria ir aktualius Europos Sąjungos (ES) darbotvarkės klausimus. Vienas jų - teisiniai pasiūlymai dėl kelių transporto mobilumo paketo. Estija, šiuo metu pirmininkaujanti ES Tarybai, vadovauja ES šalių diskusijai dėl socialiai atsakingos ir kartu atviros verslui bendros ES kelių transporto rinkos kūrimo. Susitikime Vilniuje ministrai numato patvirtinti bendrą nuostatą siekti balanso tarp socialinių aspektų ir bendros, nevaržomos rinkos atvėrimo.

Lietuvos susisiekimo ministras R. Masiulis supažindina kolegas su valstybių, esančių ES pakraščiuose, pasiekiamumo oro transportu problemomis, kurios nėra svetimos ir kitoms ES šalims. Pastebima, kad ES lygmeniu išnaudojamos ne visos priemonės siekti kokybiškesnio oro susisiekimo, o kai kurios taisyklės turėtų būti tobulinamos.

Ministrai aptaria ir būsimą daugiametę 2021-2027 m. ES finansinę perspektyvą, kuriai pradedama rengtis jau 2018 m. Akcentuojamas bendras trijų Baltijos šalių siekis užsitikrinti ES finansavimą esminiams tarptautiniams infrastruktūros projektams, tokiems kaip „Rail Baltica“.