Tačiau kilus visuomenės pasipiktinimui ir diskusijoms viešojoje erdvėje, žiniasklaidai ėmus domėtis šia tema, ženklai visgi buvo pastatyti ir dabar vairuotojai apie visus mieste veikiančius stacionarius greičio matavimo prietaisus yra informuojami.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Saugaus eismo ir aplinkosaugos skyriuje klausimas dėl įspėjamųjų ženklų prieš „radarus“ buvo diskutuojamas ir prieita prie bendros išvados – reikia informuoti apie greičio matuoklius.
Pasak specialistų, svarbu ne surinkti kuo daugiau baudų, o kad skaudžių eismo įvykių, nelaimių būtų mažiau. Kad vairuotojai sugebėtų pasirinkti tinkamą važiavimo greitį.
Greičio matuoklis įrengiamas ne pinigams surinkti, o siekiant išvengti nelaimių, gerinti vairuotojų važiavimo kultūros lygį.
Fiksavo dešimtis pažeidimų
Kėdainių mieste įrengus vaizdo stebėjimo kameras ir greičio matavimo prietaisus, buvo užfiksuoti protu nesuvokiami pažeidimai. Per 9 dienas nustatyti net 66 Kelių eismo taisyklių pažeidimai.
Paaiškėjo, kad kai kurie vairuotojai tiesiog „skrido“ pagrindine Kėdainių miesto gatve. Leistinas greitis buvo viršytas kone tris kartus.
„Per 9 dienas J. Basanavičiaus gatve, į abi puses, pravažiavo 70 tūkstančių transporto priemonių. Kaip viskas vyksta? Greičio matuoklis fiksuoja pravažiuojančio automobilio valstybinį numerį. Viskas yra įtraukiama į duomenų bazę ir turime bendrą pravažiuojančių automobilių skaičių. Per 9 dienas buvo padaryti 66 pažeidimai. Užfiksuoti greičio viršijimo pažeidimai bei raudono šviesoforo signalo nepaisymai. Taisyklių nesilaikymas sukant į dešinę pusę, degant raudonam šviesoforo signalui. Galiu pasakyti, kad įrengti ir investuoti į šį projektą tikrai buvo verta. Kaip pavyzdį paminėsiu, jog buvo užfiksuoti automobiliai, kurie centrine miesto gatve lėkė 140 km/h, 130 km/h, 120 km/h... Ar jūs galite įsivaizduoti, kokiais greičiais dar yra važiuojančių mūsų gatvėmis?“ – sakė rajono savivaldybės Bendrojo skyriaus vedėjas Egidijus Grigaitis.
Vėliau paaiškėjo, jog surinkti duomenys gali būti nieko verti, mat pažeidėjams kreipusis į teismą, viskas galimai pakryptų jų naudai. Panašiais atvejais jau yra net pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Verdiktas aiškus – prieš kiekvieną stacionarų greičio matuoklį turi būti pastatytas apie jį informuojantis ženklas, o jei jo nėra, konstatuojama, kad duomenys apie automobilių greitį surinkti neteisėtai.
„Prieš kiekvieną stacionarų greičio matuoklį turi stovėti apie jį informuojantis kelio ženklas. Jei jų yra keli (matuoklių – aut. past.) – prieš kiekvieną atskirai. Taip turi būti“, – „Rinkos aikštei“ situaciją komentavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Arūnas Budrevičius.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašias bylas, atkreipė dėmesį, kad administracinių teisės pažeidimų bylose įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys.
Teisėtumo principas yra vienas esminių principų, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai savo veikloje. Duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jei buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, atlikti veiksmai nebuvo tinkamai užfiksuoti. O taip pat valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių.
Todėl už greitį nubausti vairuotojai galės siekti, kad jiems būtų panaikintos skirtos baudos.
Įspėti apie matuoklius privaloma
Kelių eismo taisyklėse aiškiai juodu ant balto parašyta, jog kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, žymimi kelio ženklu „Automatinė greičio kontrolė“.
Ne gyvenvietėse kelio ženklas statomas 150–300 metrų, o gyvenvietėse – 50–100 metrų atstumu iki greičio režimo pažeidimus fiksuojančio automatinio prietaiso. Prireikus šis ženklas gali būti pastatytas ir kitokiu atstumu, kuris tuo atveju nurodomas papildomoje lentelėje.
Be abejo, atsiras ir tokių žmonių, kurie sakys, kad kam iš viso reikalingi greičio matuokliai, jei apie juos informuoja kelio ženklai? Tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcijos Saugaus eismo ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas sako, jog šis klausimas buvo diskutuojamas ir prieita prie bendros išvados – reikia vairuotojus informuoti apie greičio matuoklius.
„Mums svarbu ne surinkti kuo daugiau baudų, o kad skaudžių eismo įvykių, nelaimių būtų mažiau. Kad vairuotojai sugebėtų pasirinkti tinkamą važiavimo greitį. Greičio matuoklis įrengiamas ne pinigams surinkti, o siekiant išvengti nelaimių, skatinant gerinti vairuotojų važiavimo kultūros lygį“, – sakė vedėjas.
