Ministrai pritarė didžiajai daliai Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono reikalavimų, tarp kurių naujos darbo užsienyje taisyklės ir siekiai mažinti atlyginimų skirtumus tarp šalių.
Europos Sąjungos lobistai iš „BusinessEurope“ susitarimui negaili kritikos. Jų vadovas Markusas J. Beyeris sako, kad „ pasiektas blogas kompromisas, kurį paskatino ne kas kita, o politinis simbolizmas“.
Europos Sąjungos institucijų derybos dėl galutinio direktyvos teksto prasidės jau šią savaitę, skelbia politico.com.
ES Ministrų Taryba pirmadienį pasiekė susitarimą dėl komandiruojamų darbuotojų direktyvos reformos. Nuspręsta, kad užsienio šalyse laikinai dirbantiems darbuotojams turi būti mokamas priimančios šalies vidutinis atlyginimas, o komandiruotės laikas būtų apribotas iki 12 mėnesių su galimybe jį pratęsti dar šešiems mėnesiams.
Dabar ES taisyklės numato, kad į kitas šalis siunčiamiems darbuotojams turi būti mokama minimali priimančios šalies alga, o komandiruotės laikas - neribojamas.
Direktyva kelia pasipiktinimą Vakarų šalyse, ypač Prancūzijoje, Vokietijoje ir Austrijoje, kur vadinama „socialiniu dempingu“, sukuriančiu nesąžiningos konkurencijos sąlygas darbo rinkoje.
Direktyvos reformai priešinasi Vidurio ir Rytų Europos šalys, iš kurių iš atvyksta dauguma pigesnių darbuotojų. Daugiausia iš šios direktyvos naudos gauna Lenkija.
Paveiktų vairuotojus
Lietuvos krovinių vežėjai ateityje privalės laikytis naujos Europos Sąjungos (ES) komandiruojamų darbuotojų darbo sąlygų ir apmokėjimo tvarkos.
ES Ministrų Tarybos posėdyje dalyvavęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad Lietuvai pirmadienį nepavyko išsikovoti, kad šalies transporto sektoriui nebūtų taikoma keičiama komandiruojamų darbuotojų direktyva.
„Mes visą laiką siekėme, kad transporto sektorius būtų neįtrauktas į komandiruojamų darbuotojų sąrašą. Kadangi jis buvo įtrauktas, tai tas mums netiko, turint galvoje, kad mūsų transporto sektorius tikrai sudaro didžiulę BVP dalį ir, mūsų nuomone, yra reikalingas atskiras, specialus reglamentavimas, o ne komandiruojamų darbuotojų direktyva“, - BNS tvirtino L. Kukuraitis.
Anto jo, direktyva gali būti pradėta taikyti po 3-4 metų po jos įsigaliojimo - per šį laiką turi būti baigtos derybos dėl Mobilumo paketo, skirto viso ES kelių transporto sektoriaus reformai.
Tačiau Lietuvai pavyko iškovoti, kad tranzitiniai pervežimai nebūtų reguliuojami šios direktyvos.
„Mes kovojome, kad bent jau tranzitas per šalį nebūtų įtrauktas ir, atrodo, čia mums pavyko. Tuo tarpu visos kitos transporto rūšys bus traktuojamos kaip komandiruojami darbuotojai. Transporto dalis yra surišta su Mobilumo paketu, dėl kurio diskutuosime atskirai“, - kalbėjo L. Kukuraitis.
L. Kukuraičio teigimu, pirmadienį iš esmės nebuvo diskutuota dėl komandiruojamų darbuotojų atlyginimų ir nuspręsta, kad visiems užsienio šalyse dirbantiems žmonės turės būti mokamas bent vidutinis priimančios šalies atlyginimas.
„Atlyginimų klausimu praktiškai niekas nesileido į diskusijas. Mes bandėme kelti tą klausimą, bet atrodo, kad buvo kvalifikuota dauguma ir buvo palikta, kad komandiruojamiems darbuotojams turi būti taikomas vidutinis darbo užmokestis toje šalyje, kurioje yra komandiruojami. Dabar galioja minimalus, o šiuo atveju būtų vidutinis“, - teigė ministras.
„Mūsų darbuotojams tai yra gerai. Klausimas dėl konkurencingumo, ar mūsų įmonės sugebės konkurencingai dalyvauti“, - pridūrė L. Kurkuraitis.
ES Ministrų Tarybai pirmadienį pateikus savo poziciją dėl reformos, dėl galutinio susitarimo teksto turi susitarti Europos Komisija, Europos Parlamentas ir šalių narių ministrai.
