„Lietuvos geležinkelių“ Komunikacijos skyriaus atstovas Tadas Valančius sako, kad dalis buvo panaudota kitiems bėgiams remontuoti, dalis parduota, kaip metalo laužas, tačiau kiek uždirbo įmonė po kone aštuonerių metų, suskaičiuoti jau neįmanoma.
„Didžiąją dalį demontuotų Rengės ruožo sudedamųjų dalių – bėgių ir pabėgių – tuometinė bendrovės vadovybė nusprendė panaudoti skirtingiems geležinkelio ruožams visoje Lietuvoje rekonstruoti. Šios geležinkelio dalys dėl savo būklės buvo iš esmės tinkamos tik mažu greičiu važiuoti pritaikytiems ruožams, todėl buvo montuojamos skirtingose vadinamųjų privažiuojamųjų kelių atkarpose. Įvertinus kelio būklę ir nustačius, kad ji nebegali būti toliau eksploatuojama, buvo nuardyta 18,12 km viršutinė kelio konstrukcija, sudaryta iš gelžbetoninių pabėgių ir bėgių, ir susandėliuota. Tuomet vykdytas defektavimo procesas. Susidėvėję ir netinkami toliau eksploatuoti tvirtinimo elementai buvo priduoti į metalo laužą, o iš bėgių išpjovus defektą jie naudoti kitose vietose trūkumams šalinti“, – aiškino T. Valančius.
Anot Komunikacijos skyriaus atstovo, visa konstrukcija buvo perrinkta naudoti tinkamomis medžiagomis, bet dėl savo būklės ji buvo tinkama tik stočių ir privažiuojamiesiems keliams remontuoti, kur leistinas traukinių greitis gali siekti iki 40 km/val.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovo duomenimis, įvertinti įmonės gautos naudos pardavus likusią geležinkelio dalį dabar neįmanoma.
„Įvertinti tuomet gautą naudą, pridavus tvirtinimo detales į metalo laužą, negalime. Metalo laužas realizuojamas bendruose aukcionuose. Išskirti tik šias detales ir įvertinti jas finansine išraiška iš bendro pastarojo aukciono metalo laužo kiekio praktiškai neįmanoma“, – paaiškino T. Valančius.
Net žinant metalo kainą rinkoje, paskaičiuoti bent preliminariai gautos sumos neįmanoma, mat nėra aišku, kokia bėgių dalis atsidūrė pirkėjų rankose.
Anot įmonės atstovo, tiksli informacija yra tik apie atliktus remonto darbus.
2009 m. dalis šių bėgių panaudota Akmenės, Radviliškio, Pakruojo stočių teritorijose šalinant ten buvusius defektus, o kita dalis – per 2010–2013 metus Duseikių, Lieplaukės, Šateikių, Panerių, Marijampolės, Palemono, Pravieniškių stočių ir Draugystės stoties trūkumams šalinti.
Skelbta, kad „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška sakė, jog atstatyti geležinkelio ruožą iš Mažeikių į Rengę Latvijoje kainuotų apie 20 mln. eurų ir užtruktų maždaug metus.
Pasak M. Bartuškos, atstatyti šį ruožą įpareigojo ir Europos Komisija.
„Tai gali užtrukti metus, gal mažiau. Mes atnaujinsime skaičiavimus. Matėme senuosius skaičiavimus, pagal kuriuos suma galėjo siekti apie 20 mln. eurų. Aišku, mūsų tikslas bus kuo efektyviau tuos darbus padaryti. Galbūt bus galima truputį su mažesne suma išsiversti“, – tikisi M. Bartuška.
Pasak jo, sprendimas, ar atstatyti išardytą geležinkelio atkarpą, bus priimtas artimiausiu metu. Tuo metu Europos Komisijos skirtą baudą „Lietuvos geležinkeliai“ ketina skųsti Europos Sąjungos teismui – sieks ją sumažinti.
