Apie tai trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje informavo „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.
„Šį ketvirtį turime svarbų klausimą dėl Rengės. Europos Komisija paskelbė savo sprendimą. Mes tą sprendimą kruopščiai esame išanalizavę ir nėra jokios abejonės, kad mes Europos Komisijos sprendimą skųsime.
Tam turime du mėnesius – kruopščiai pasiruošti ir parengti galutinę strategiją, kokius argumentus naudoti. Mums svarbu, kad šioje vietoje turime gerus santykius su mūsų strateginiu partneriu „Orlen“.
Toliau kalbame su juo, kaip šią situaciją išspręsti, nes „Orlen“ kroviniai mums yra labai svarbūs. Priminsiu, kad nuo Rengės išardymo iki šios dienos į Latviją sėkmingai buvo vežama iki 1 mln. tonų krovinių. Tie srautai niekaip nepasikeitė ir jie išliko daugiau mažiau tame pačiame lygyje“, – sakė M. Bartuška.
Jis paaiškino, kad skųsdami baudą, geležinkeliai siekia ją sumažinti.
„Procedūriškai baudą reikia sumokėti, tačiau galima ją skųsti. Sieksime ją sumažinti ir apginti bendrovės interesus“, – sakė M. Bartuška.
DELFI jau rašė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ advokatams Briuselyje yra numatę 800 tūkst. eurų – su tarptautine teisinių paslaugų įmone „Linklaters“ yra pasirašę 2 metų sutartį. Tačiau iki šiol buvo išnaudota mažesnė šios sumos dalis
Trečiadienį M. Bartuška komentavo, kad bylinėjimasis su EK geležinkeliams gali kainuoti apie 0,5 mln. eurų.
Atstatys Rengę
Geležinkelių vadovas taip pat sakė, kad tikėtina, jog artimiausiu metu „Lietuvos geležinkeliai“ pradės atstatyti Rengės ruožą tam, kad iš esmės išspręstų šį klausimą.
Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjusi už konkurenciją atsakinga eurokomisarė Margrethe Vestager teigė, kad išardyto Rengės ruožo atstatymas būtų akivaizdžiausias problemos sprendimo būdas.
DELFI primena, kad spalį Europos Komisija (EK) už 2008 metais išardytus bėgius nuo Mažeikių iki Rengės ir taip apribotos konkurencijos „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė 27,873 mln. eurų baudą.
„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška po EK sprendimo teigė, kad įmonė jį detaliai išnagrinės ir tik tada apsispręs kaip elgtis.
EK suteikė „Lietuvos geležinkeliams“ tris mėnesius pateikti EK veiksmų planą, kaip ištaisyti padėtį. Be to, per 2 mėnesius EK sprendimas gali būti apskųstas ES Bendrajam Teismui.
M. Bartuška trečiadienį komentavo, kad šiuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ yra apsisprendę atstatyti normalius santykius su klientais, pasiruošti sprendimui dėl Rengės, pradėti ruoštis konkurencijai, naikinti korupciją, pradėti skaičiuoti kaštus ir naudą.
Įvyko proveržis
Trečiadienį M. Bartuška taip pat pristatė valstybės valdomos įmonės 2017 metų sausio–rugsėjo rezultatus.
„Įvyko lūžis, to mes ir siekėme – įmonė tapo pelninga“, – sakė M. Bartuška.
„Lietuvos geležinkelių“ duomenimis, grynasis įmonės pelnas per tris šių metų ketvirčius sudarė 3,7 mln. eurų. Tuo metu EBITDA – 97,7 mln. eurų (padidėjo 4,4 proc.), o pardavimo pajamos – 319 mln. eurų (padidėjo 319 mln. eurų).
Keleivių vežimo rezultatai šiemet padidėjo 1,6 proc., iki 2 743 222.
M. Bartuškas atkreipė dėmesį į taip vadinamo pajūrio ekspreso rezultatus. Paskaičiuota, kad nuo gegužės pabaigos iki rugpjūčio pabaigos iš Vilniaus į Palangą nuvažiavo 1 848 keleiviai, o iš Vilniaus į Nidą 2 049 keleiviai.
Vidutinis šių maršrutų užimtumas gegužės–birželio mėnesiais buvo 60–70 proc., o liepos–rugpjūčio – 80–100 proc.
Krovinių vežimas irgi augo
Per šių metų tris ketvirčius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2016 metais, krovinių vežimo rezultatai padidėjo 8,3 proc., teigė M. Bartuška.
Krovinių išvežimas iš Lietuvo (eksportas) padidėjo 19,8 proc., iki 3 370 mln. tonų. Krovinių vežimas tranzitu per Lietuvą padidėjo 26,8 proc., iki 8 350 mln. tonų. Vietiniai vežimai augo 2 proc., iki 11 308 mln. tonų. Krovinių įvežimas į Lietuvą (importas) padidėjo 2,7 proc., iki 15 292 mln. tonų.
