„Jeigu mes patys ant savų dabar paleidžiame visus šunis, tai yra dar vienas argumentas Europos Komisijai, – DELFI sakė jis. – Jaroslawas Kaczynskis susitikinėja su Sauliumi Skverneliu ir prašo pagalbos „Orlen“. Latvių susisiekimo ministras gina latvius, o mes patys ėdame savus, lietuvis lietuvį.“
Po pirmadienį paskelbto sprendimo, kad apribojo konkurenciją, „Lietuvos geležinkeliai“ turi du mėnesius, tam, kad jį apskųstų Europos Sąjungos Bendrajam Teismui.
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris Marius Juonys sakė, kad galėtų lažintis, jog taip ir bus.
Piktinasi reakcijomis į baudą
Nuo 2015 metų kovo iki 2016 metų gruodžio nepriklausomu „Lietuvos geležinkelių“ valdybos nariu dirbęs A. Variakojis buvo nepatenkintas EK skirtos baudos vertinimais.
„Pagalvokime, ar mes einame už Europos Komisiją, ar už „Orlen“, už latvius? Kaip Lietuvos pilietis sakau. Argumentacija tos pusės tokia: kad visi Lietuvoje sako, kad bėgiai buvo išardyti. O aš naudoju kitą argumentaciją – bėgiai buvo neišardyti, buvo kelias nenutiestas.
Bet kodėl mes turime išleisti 20 mln. eurų nutiesti kelią „Orlen“ ir latviams? Ypač, kai yra neapkrautas geležinkelis per kurį dabar važiuoja“, – dėstė jis.
„Verslo angelų fondui I“ vadovaujantis verslininkas ragino nebijoti konfliktų su EK.
„Jeigu mes kiekvieną kartą nuolaidžiausime, jeigu kiekvieną kartą bėgsime nusilenkdami“, – svarstė jis.
A. Variakojis sakė, kad jei tai būtų jo valioje, EK sprendimą skųstų ir toliau kovotų teisme.
„Jeigu mes pripažįstame patys, tai mes iškart susilaukiame iš latvių ir „Orlen“ kompensacijų prašymų“, – priminė jis.
Paprastai skundžia...
M. Juonys pastebėjo, kad kol kas viešojoje erdvėje remiamasi tik EK pranešime žiniasklaidai paviešinta informacija, kai pats sprendimas dar nepaskelbtas.
„Niekas, išskyrus pačius „Lietuvos geležinkelius“ ar jų atstovus, jo dar nematė“, – sakė jis.
Konkurencijos teisės ekspertas pastebėjo, kad nors šiuo metu daug kas diskutuoja – skųsti ar neskųsti EK sprendimą, tokiose situacijose yra nusistovėjusios tam tikros „žaidimo taisyklės“.
„Jokia įmonė ar jos vadovas lengva ranka nesumokės 28 mln. eurų, nepabandęs kažko papildomai.
Paprastai skundžia, nes jei vadovybė nieko nedaro, tada visi gali ją kaltinti, kad jei būtų apskundusi, būtų laimėjusi. Galiu lažintis, kad skųs“, – sakė M. Juonys.
„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška po EK sprendimo teigė, kad įmonė jį detaliai išnagrinės ir tik tada apsispręs kaip elgtis.
„Šį paveldėtą klausimą, kaip ir kitas iš praeities pasivejančias problemas, mes sieksime išspręsti ekonomiškai optimaliausiu ir mažiausiai žalos „Lietuvos geležinkeliams“ sukeliančiu būdu. Kol kas dar anksti kalbėti, kurį kelią pasirinksime, nes norime įsigilinti į EK argumentus – tam turime laiko“, – DELFI atsiųstame komentare cituojamas M. Bartuška.
... ir pralaimi
M. Juonys pastebėjo, kad EK bylas konkurencijos srityje paprastai laimi.
„Būna, kad pamažina baudą, bet kad sprendimas būtų panaikinamas iš esmės, atvejų yra labai nedaug. EK prieš priimdama tokius sprendimus, juos gerokai pasveria.
Jie yra linkę imtis tirti tokius atvejus, kur mato iš tikrųjų egzistuojančią problemą, t.y. tiki tos problemos egzistavimu“, – komentavo jis.
M. Juonys dar sakė, kad sprendimą apskundus, baudos kurį laiką mokėti nereikia, bet tada pradeda kauptis palūkanos.
„Atitinkamai bauda didėja. Be to, bylinėjimosi išlaidos kainuoja. Tie procesai bet kuriuo atveju reiškia papildomus kaštus.
Tuo metu jei priimi sprendimą ir jį įgyvendini, sutaupai kažkiek. Galbūt greičiau išsisprendi tas problemas“, – sutikimo su EK sprendimu naudą aiškino pašnekovas.
Procesas virto teisiniu
Po EK sprendimo „Lietuvos geležinkeliai“ turi tris mėnesius pateikti EK veiksmų planą, kaip ištaisyti padėtį.
M. Juonys sakė, kad tai yra gera proga pagalvoti apie viso geležinkelio reguliavimo skaidrinimą.
„Mano galva, mąstyti reikėtų ne tik apie šią bylą, bet patį problemos sprendimą. Ilgą laiką niekas to nedarė, nors EK buvo davusi laiko, nuo 2015 metų nieko neįvyko.
Matyt, pas mus ir reguliavimo mechanizmas nesuveikė, kaip turi būti. Infrastruktūra – juk valstybinė, o čia paima įmonė, sugalvoja išardyti dvi valstybes jungiantį geležinkelį“, – dėstė jis.
M. Juonys pastebėjo, kad po pranešimo apie baudą procesas tapo grynai teisiniu.
„Neformalaus bendravimo laikotarpis baigėsi – priimtas oficialus sprendimas“, – apibendrino jis.
Nuotraukų galerijoje galite pamatyti, kaip dabar atrodo bėgiai, dėl kurių „Lietuvos geležinkeliai“ gavo baudą.
