Jie apie save priminė po to, kai pirmadienį Europos Komisija už konkurencijos ribojimą „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė beveik 28 mln. eurų baudą.

Palei Laižuvą seniai nutilusį traukinių dundėjimą primena tik apgriuvęs senutėlis stoties pastatas, kuriame šiltuoju metų laiku glaudžiasi benamiai. Visgi atokiuose namukuose dar gyvuoja pokario metų prisiminimai.

Pasidairius po atokesnius kiemelius, ne vienas vyresnio amžiaus gyventojas su nostalgija pamena dar pokariu į Rygą keliavusius traukinius. Nors tie patys bėgiai mena ir skaudžią tremties istoriją.

„Keleivinis traukinys į Rygą važiuodavo net iš Klaipėdos. Eidavo traukinys ir į Liepoją. Labai patogu buvo, mes dar traukiniu į Rygą kiaušinius jaunystėj vežėm parduot į turgų. Tas po karo buvo, apie 1958 metus. Būdavo, superku čia, kaime, nuvežu ir parduodu. Po kokius 500 kiaušinių veždavau. Pamenu, trys rubliai – ir esi Rygoje. Kai kas net žąsis, antis, kiaules, karves veždavo traukiniu į Rygos turgų, kol ten nebuvo parduotuvių. Gerai pirkdavo. Daugybė lietuvių važiuodavo prekiauti į turgų“, – dalijosi prisiminimais Secilija.

Garbaus amžiaus moteris sako, kad tuomet keliaujantiems prekiauti buvo labai patogu, nes ir traukinių stotis buvo vos už kilometro, ir traukiniai buvo labai praktiški, mat gyvuliniai vagonai kartu prie keleivinio traukinio buvo prikabinti.

Uždarbis, anot moters, nebuvo labai didelis, bet pragyventi užteko. O iš Latvijos atsiveždavo miltų, duonos, moteris su nostalgija sako prisimenanti ir skaniais mažytes žuvytes (strimeles). Kelionės traukiniais Secilija sako likęs kaip gražus prisiminimas, tačiau supranta, kad jei jau žmonės tiek nebekeliavo, nebereikėjo ir traukinio.

„Išardė bėgius staiga, per dvi-tris dienas. Niekas niekam nieko nesakė. Nevažiavo traukiniai su keleiviais jau kurį laiką, tik krovininiai buvo likę. Nežinau, kam reikėjo tuos bėgius ardyt. O dabar, girdėjau, ir baudą gavo“, – sakė laižuviškė.

Moteris sako traukinio nepasigedusi, bet jis ir netrukdė, nors pravažiuodavo maždaug už puskilometrio, o gal net arčiau.

Šalia Auksodės į vaikystės vienkiemį grįžęs vyras traukinio dundėjimo sako ilgai pasigesdavęs. Keliaudavo juo į darbą, nors nuo stotelės Laižuvoje teko pareiti pėsčiomis – traukinio mašinisto juk kaip autobuso prie bet kurio namo nesustabdysi. O traukinys važiuodavo vos keli žingsniai nuo Vyto namų. Dabar išlikusi bėgių vieta užpilta skalda.

„Nežinau, kam reikėjo ardyti tuos bėgius. Labai greitai viskas vyko. Iki bėgių išardymo gal buvo likę dveji metai, kai nuėmė keleivinį traukinį. Kažkaip sumažėjo žmonių, nors pats ne kartą traukiniais į Mažeikius važiavau. Net nuėmus keleivinį traukinį, kelis kartus per dieną dar krovininis pravažiuodavo. O po to staiga, vienas-du ir išardė bėgius. Nekliuvo jie. Iš traukiniai man po langais nekliuvo“, – sakė vienkiemyje įsikūręs Vytas.

Anot netoli Auksodės kaimo gyvenančio vyro, kol nebuvo išardyti bėgiai ir jais keliavo traukiniai, buvo galima tiesiogiai pasiekti ir Klaipėdą.

Vytas sakė girdėjęs apie Europos Komisijos (EK) pirmadienį valstybės valdomai įmonei „Lietuvos geležinkeliai“ skirtą baudą ir patikino nesupratęs, kam reikėjo ardyti bėgių kelią. Juk buvo galima juo tiesiog nebevažiuoti, žmonės automobiliais jais tikrai nevažinės.

„Jei kam kliuvo tie bėgiai, tai tikrai ne palei juos gyvenusiems žmonėms, – atviravo vyras. – Nuo Mažeikių iki Latvijos gal tik penkios ar septynios sodybos, ir tose beveik niekas negyvena. Net nuo Mažeikių Laižuvos link važiuojant, kur bėgiai praeidavo ir traukinys prie geltono namo sustodavo, jis dabar negyvenamas. Tik kartais žmonės ten atvažiuoja“.

Jauni ūkininkai, įsikūrę netoli buvusių bėgių neslepia, kad nė nepagalvojo apie juos. Jiems atsikrausčius, traukiniai jau nevažiavo.

O ir Mažeikiuose palei buvusią bėgių juostą per kone dešimtmetį išdygo ne vienas naujas namas, kurio gyventojams mintis, kad pro langą galėtų keliauti traukiniai, neatrodo labai patraukli.

Šiek tiek istorijos: 1869 m. pro Mažeikius buvo pradėta tiesti Liepojos - Romnų geležinkelio linija. 1871 m. rugsėjo 4 d. pradėjo veikti Mažeikių geležinkelio stotis. 1873 m. Mažeikiai buvo sujungti ir su Ryga, todėl 1873 m. lapkričio 3 d. pradėjo veikti ir antra geležinkelio stotis, kuri vadinosi Mintaujos, arba Nitauska. Abi stotys keitėsi vagonais, formavo traukinius. 1876 m. buvo pastatytas dabartinis geležinkelio stoties pastatas, skelbia mke.lt.

Stotis susijusi ir su istoriniais įvykiais. Čia vykdamas į Liepoją lankėsi Rusijos imperatorius Nikolajus II. Pirmojo pasaulinio karo metais stoties restorane pietavo Vokietijos kaizeris Vilhelmas II. Tame pačiame restorane bermontininkų vadas pulkininkas Bermontas-Avalovas pakeltas į generolus. Pakeliui į Rygą Mažeikiuose buvo apsistojęs kardinolas Achiles Ratti - būsimasis popiežius Pijus XI.

Mažeikių stotyje, iš kurios keliavo traukiniai į Rygą ir Liepoją, vyko Lietuvos Prezidento Antano Smetonos susitikimas su apskrities savanoriais.

Tarpukario metais stoties aikštėje, kuri pavadinta Vytauto Didžiojo vardu vykdavo valstybės švenčių minėjimai. Čia vyko laisvės gynėjų susirėmimai su Mažeikių kuopa ir raudonaisiais latvių šauliais.

Pokario metais iš čia buvo vežami žmonės į tremtį.

Skirta beveik 28 mln. eurų bauda


DELFI primena, kad pirmadienį Europos Komisija (EK) nusprendė skirti beveik 28 mln. eurų baudą valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“ už išardytus bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje.

Eurokomisarai nutarė, kad 2008 metais bėgius iš Mažeikių į Rengę išardę geležinkeliai apribojo konkurenciją.

Už konkurencijos politiką atsakinga Komisijos narė Margrethe Vestager pareiškė: „Lietuvos geležinkeliai“ pasinaudojo turima nacionalinės geležinkelių infrastruktūros kontrole, kad galėtų sutrukdyti geležinkelių transporto rinkoje veikiantiems konkurentams.

„Kaip aš galiu jausti (atsakomybę – DELFI), jei eismas buvo pavojingas ir kitaip būti negali. Negaliu leisti, kad nafta su traukiniu nueitu nuo kelio ir užterštų gamtą. Būtų dar daugiau bėdos“, – DELFI sakė ilgametis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka.

19 kilometrų avarinės būklės geležinkelio atkarpą „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo remontuoti 2008 metų rugsėjo 5 dieną. Po mėnesio ji buvo išmontuotas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (581)