Preliminariais duomenimis, vien Klaipėdos regione šiuo metu darbuojasi per 7 tūkstančius atvykėlių iš ne Europos Sąjungos šalių.
Atrodytų, kas juos čia vilioja, jei patys lietuviai skundžiasi sunkiai išgyvenantys iš lietuviškų atlyginimų?
Sklando gandai, kad iš buvusių Sovietų sąjungos respublikų į Lietuvos uostamiestį atvykstantys dirbti žmonės tiesiog gyvena kiek kitaip. Pavyzdžiui, vieną butą nuomojasi visas būrys imigrantų, valgo tik makaronus ar kruopas, tad ir būtinosios išlaidos nėra tokios didelės.
Be to, kai kurie vietiniai darbdaviai net suteikia imigrantams galimybę nemokamai gyventi bendrabutyje ar išnuomotame name. Tolimųjų reisų vairuotojams dar paprasčiau - kone visas jų gyvenimas verda automobilyje.
Susitaupyti nepavyksta
Visgi lietuviškos duonos jau 4,5 metų ragaujantis ukrainietis Vladimiras Sidarčiukas (Vladimir Sidarčiuk) atviras - sutaupyti jam nieko nepavyksta. Bet džiaugiasi bent tuo, kad iš lietuviško atlyginimo pavyksta išlaikyti Ukrainoje likusią gyventi šeimą - žmoną ir du mažamečius vaikus.
„Dabar kaip tik ruošiuosi skristi namo pas šeimą, turėsiu mėnesį atostogų. Ką veiksiu per atostogas? Gal namus šiek tiek paremontuosiu. Ne, tiek neuždirbu, kad galėtume su šeima per atostogas vykti pailsėti kur nors į šiltus kraštus. Jei atvirai - iš viso nieko nepavyksta sutaupyti“, - kraudamasis lagaminą pasakojo 28-erių Vladimiras.
Gyvendamas Ukrainoje jis dirbo vairuotoju, tad ir atvykęs uždarbiauti į Klaipėdą įsidarbino panašioje sferoje. Skirtumas tik tas, kad gimtojoje šalyje dirbo taksistu, o Lietuvoje dirba tolimųjų reisų vairuotoju.
„Suprantama, kad į Lietuvą mane priviliojo didesnis atlyginimas. Pavyzdžiui, Ukrainoje dirbdamas tą patį darbą uždirbčiau iki 500 eurų, o Lietuvoje gaunu dvigubai daugiau“, - pasakojo vyras.
Kas mėnesį daugiau nei pusę uždarbio jis siunčia Ukrainoje, Chmelnickio srityje, esančiame kaimelyje likusiai šeimai, mat žmona kol kas niekur nedirba, prižiūri 5 ir 2 metų vaikus.
„Man pačiam daug pinigų nereikia. Beveik visą laiką praleidžiu vilkike.
Dabar reise išbuvau 114 dienų. Kai grįžtu į Klaipėdą, apsistoju nebrangiame viešbutyje. Už naktį moku tik 7 eurus. Dažniausiai miegu tik vieną naktį, susitvarkau formalumus, ir vėl išvažiuoju“, - kasdienybės detalėmis dalijosi ukrainietis.
Vyras, nors ir retai būna mieste, sakė labai pamėgęs Klaipėdą ir jos žmones.
„Man čia viskas patinka. O kainos? Kainos kaip ir visur. Ir Vokietijoje, ir toje pačioje Ukrainoje - panašios“, - sakė Vladimiras.
Tiesa, vyras neslėpė visgi pradėjęs žvalgytis didesnio uždarbio. Esą girdėjęs, kad ir Vokietijoje esančios kompanijos jau ieško ukrainiečių.
„Juk sakoma, kad žuvis ieško, kur giliau, o žmogus, - kur geriau. Manau, kad Vokietijoje atlyginimai kur kas didesni“, - minėjo ukrainietis.
Kasmet vis daugiau
Pastaraisiais metais dirbti į Lietuvą atvyksta vis daugiau buvusių Sovietų Sąjungos respublikų gyventojų. Ši tendencija ypač juntama Klaipėdoje, kur darbo leidimų užsieniečiams skaičius kasmet sparčiai auga.
Klaipėdos teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjo Egidijaus Palevičiaus duomenimis, praėjusiais metais dėl leidimo dirbti uostamiestyje į Darbo biržą kreipėsi 3 061 užsienietis.
2015 metais tokių kreipimųsi buvo 1 776, 2014-aisiais - 1 083, o, pavyzdžiui, 2010 metais - vos 301.
E. Palevičiaus žiniomis, net 70 proc. prašančiųjų leidimo dirbti Klaipėdoje - Ukrainos piliečiai, dar 13 proc. - baltarusiai, 10 proc. - Moldovos, 4 proc. - Rusijos piliečiai.
Atvykstančių iš kitų šalių skaičiai gerokai mažesni. Pavyzdžiui, kinai sudaro tik vieną procentą. Ir pernai, ir užpernai šalių, iš kurių į Klaipėdą atvyko darbuotojai, trejetukas buvo toks pat.
„Kaip matote, norinčių dirbti užsieniečių skaičius sparčiai auga. Lygiai taip pat daugėja ir tokių darbuotojų ieškančių įmonių skaičius. 2014 metais užsieniečių darbuotojų ieškojo 57 įmonės, 2015 m. - 89, o pernai jau 139 įmonės“, - tendencijas vardijo E. Palevičius.
Tiesa, nuo šių metų sausio buvo supaprastintas aukštos kvalifikacijos užsieniečių įdarbinimas. Dabar Lietuvos darbo birža pusmečiui patvirtina profesijų sąrašą, kurioms nereikia iš Darbo biržos gauti specialaus leidimo dirbti, pakanka Migracijos skyriuje gauti leidimą gyventi Lietuvoje.
„Tikimasi, kad dabar darbdaviams bus mažiau biurokratijos. Šį pusmetį leidimų nereikia tarptautinių krovinių gabenimo vairuotojams, suvirintojams, siuvėjams ir laivų korpusų montuotojams - tų profesijų, kurias dažniausiai ir renkasi užsieniečiai, atstovams. Tiesa, patvirtinus šias naujoves, Darbo birža nebemato realaus atvykstančiųjų dirbti skaičiaus. Į mus šiemet kreipiasi leidimų tik tų profesijų, kurios nepateko į sąrašą, atstovai. Bet neseniai bendravau su migracijos atstovais, teko girdėti, kad Klaipėdos regione šiuo metu dirba maždaug 7 tūkstančiai užsieniečių„, - pasakojo E. Palevičius.
Dažniausiai užsieniečiai Klaipėdos regione renkasi tolimųjų reisų vairuotojų duoną. Pernai šį darbą pageidavo dirbti 2 190 atvykėlių. Nemažai norinčiųjų dirbti suvirintojais ir laivų korpusų surinkėjais. Yra ir tokių, kurie dirba statybų sektoriuje, virėjais.
„Be abejo, pas mus atlyginimai yra gerokai didesni nei toje pačioje Ukrainoje, kitaip žmonės čia nevažiuotų. Manau, kad atlyginimai skiriasi mažiausiai du kartus. Kadangi mūsų piliečiai emigruoja į Norvegiją, Švediją, Angliją, tad tas tuščias vietas turi kas nors užimti. Bet užsieniečių įdarbinimas - jau paskutinis žingsnis, iki tol ir mes, ir darbdaviai dedame visas pastangas, kad darbo vieta atitektų mūsų šalies piliečiui“, - pasakojo Darbo biržos atstovas.
