„Mums gėda dėl tokio tautiečio elgesio“, – neslėpė siautėjusį vyrą sutramdę ir paguldę ant žemės lietuviai, kurie skrido tuo pačiu lėktuvu. Siautėjusiam vyrui gresia didžiulis ieškinys iš kompanijos.
Ne vienas keleivių pasakojo, kad siautėjęs vyras buvo girtas.
Pakilęs iš Rygos oro uosto lėktuvas, įsisiautėjus lietuviui, maždaug po valandos buvo apsuktas ir vėl nusileido Rygoje. Pareigūnai išsivedė aršų vyrą, tada į lėktuvą dar buvo pilami degalų, tad Kelną pasiekė gerokai pavėlavęs, pasak keleivių, lėktuvas vėlavo apie penkias valandas. Visi šie įvykiai klostėsi rugsėjo 12 dieną.
Vienas studentas, skridęs tuo pačiu reisu, jau kreipėsi į „Ryanair“ ir paprašė atlyginti papildomas išlaidas. Greito atsakymo jis nesulaukė.
Į Kelną susiruošę keli draugai pasakojo, kad jie jau stebėdami vyro elgesį aptarė, ką darys, jei žmogus įsisiautės. Tiesa, patys didvyriškai pasielgę jauni vyrai pageidauja, kad jų tapatybės nebūtų viešai žinomos, nes nenori, kad jų imtų ieškoti ir bandyti atkeršyti neadekvačiai lėktuve elgęsis vyriškis.
„Vyras jau į lėktuvą įlipo išgėręs. Skrydžio metu bandė bendrauti su aplinkiniais ir toliau vartojo alkoholį, vis siūlė išgerti kitiems. Keli žmonės į jį nekreipė dėmesio, dar keli mandagiai atsakė, kad nenori su juo bendrauti.
Tačiau jis ėmė elgtis vis agresyviau – pyko, kad atstumia jo dėmesį. Vyras įkyriai lindo prie kitų keleivių – griebė žmones už rankų, juos tampė. Kelis kartus prie jo buvo priėję stiuardai ir perspėjo, kad turės išlaipinti, jei nenurims. Tačiau tokios pastabos veikė vos kelias minutes“, – pasakojo vienas keleivių, prašęs neatskleisti jo tapatybės.
Anot įvykių liudininko, tautietis, kuris siautėjo „Ryanair“ lėktuve, garsiai aiškino gyvenantis užsienyje, tad ne vienam dėl jo pasidarė gėda.
„Agresyvus vyras ėmė pasakoti, kad dirba užsienyje, o mums pasidarė gėda dėl tokių emigrantų, kokius lietuvius mato žmonės“, – neslėpė vaikinas.
Jis sakė, kad iškart iškilo atmintyje neigiamas žmonių požiūris į iš Lietuvos į jų šalį atvykusius tokius besireiškiančius ir aršius vyrus.
„Kai vyras jau stipriai įsisiautėjo, su draugai pašokome iš savo vietų ir ėmėme jį tramdyti. Šiaip ne taip paguldėme ant žemės ir laikėme prispaudę. Užsieniečiai paklausė, kokios jis tautybės. Pasakėme, kad mums labai gėda dėl tautiečio“, – pasakojo jaunas vyras.
Kaip teigė įvykio liudininkai, nuo skrydžio pradžios buvo praėję kiek daugiau nei valanda. Dėl vyriškio elgesio lėktuvas buvo apsuktas atgal į Rygos oro uostą. Čia jau laukė vietos pareigūnai, jie, vos lėktuvui nusileidus, atėjo ir išsivedė aršų lietuvį.
„Paskui dar ilgą laiką lėktuvas nekilo, mums nieko neaiškino. Greičiausiai dar kartą atliko patikrą ar pylė degalų. Galiausiai nuskridome į Kelną. Būtų gražu, jei kompanija „Ryanair“ atlygintų visiems keleiviams patirtą žalą“, – sakė vaikinas.
DELFI pašnekovas neslėpė, kad jam keista, kam reikėjo apsukti lėktuvą ir tiek laiko užlaikyti keleivius.
Civilinės aviacijos administracijos vadovas Joris Gintilas sako, kad sprendimą, kur leistis ir išlaipinti taisyklių nepaisantį keleivį, priima pilotai. Paprastai savoje šalyje lengviau atlikti tokias procedūras, matyt, dėl to pilotas ir nusprendė grįžti. Aišku, jei lėktuvas būtų šalia Kelno, greičiausiai jo nebūtų apsukę.
„Patogiau grįžti į tą patį oro uostą, iš kur pakilo lėktuvas. Gali būti, kad toks sprendimas priimtas ir dėl maršruto – arčiau grįžti, be to, savo šalyje paprasčiau tvarkyti tokius reikalus kaip išlaipinimas, sulaikymas. Taip kur kas paprasčiau orlaivio įgulai“, – aiškino J. Gintilas.
Kas laukia lietuvio, kuris sukėlė sąmyšį ir privertė apsukti lėktuvą? Civilinės aviacijos administracijos vadovas sako, kad įmonė greičiausiai jam pateiks nemažą ieškinį.
„Turime didelę praktiką sėkmingų bylų, kai įmonė prisiteisia iš asmens, sukėlusio nepatogumų. Juk kompanija pati turi keleiviams atlyginti patirtą žalą. Keleiviai turi kreiptis į aviakompaniją, ji išnagrinėja prašymą, nustato, ar čia force majeure aplinkybė, kuri visiškai nuo kompanijos darbuotojų nepriklauso, ar ne. Kartais net ir dėl force majeure aplinkybių nuo žalos atlyginimo atleista kompanija pati priima sprendimą vis tiek atlyginti keleiviams žalą. O tokiu atveju suma gali būti nemaža, paprastai tokie nesuplanuoti nutūpimai kainuoja apie keliasdešimt tūkstančių eurų. Keleiviai neturėtų laukti, kad kompanija susirastų juos ir pasiūlytų atlyginti žalą. Reikia kreiptis patiems,“ – taisykles paaiškino Civilinės aviacijos administracijos vadovas.
Be to, jis sakė, kad ne visiems keleiviams pasekmės vienodos – vieni niekur neskuba, o kiti galėjo prarasti nemažą sumą, jei buvo koks nors svarbus susitikimas ar verslo sandoris.
„Ryanair“ raštu atsiuntė patikinimą, kad dėl kilusio incidento kompensacijos neteikiamos.
„Šis skrydis iš Rygos į Kelną vyko rugsėjo 12 d. Lėktuvas grįžo į Rygą netrukus po kilimo, kai keleivis ėmė pavojingai elgtis skrydžio metu. Orlaivis nusileido įprastai, o keleivį išvežė policija. Netoleruoja neišsprendžiamo ar trikdančio elgesio, o mūsų klientų, įgulos narių ir orlaivių saugumas bei komfortas yra mūsų prioritetas. Vietos policija tiria aplinkybes“, – nurodė avialinijų atstovai.
