Remiantis specializuoto leidinio „Aviation Week“ atlikta analize, 2016 metais pasaulyje skraidė 31 720 komercinių lėktuvų. Didžiausią jų dalį (38 proc.) buvo pagaminusi JAV korporacija „Boeing“, o iš Europos veikiančiai „Airbus“ teko 28 proc.
„Aviation Week“ prognozuoja, kad iki 2025 metų lėktuvų skaičius pasaulyje išaugs iki 42 665, o „Boeing“ ir „Airbus“ rinkos dalis padidės iki 40 proc. ir 36 proc. atitinkamai.
Bendrą komercinių skrydžių rinkos augimą lemia didėjanti paklausa. Kaip praneša Tarptautinė oro transporto asociacija (TOTA), oro linijų pajamos 2016 metais augo 6,3 proc.
„Tai viršijo dešimties metų vidurkį (5,5 proc.), – rašoma naujausioje asociacijos apžvalgoje. – Per metus savo kelionės tikslą saugiai pasiekė 3,7 mlrd. keleivių, o ateityje paklausa tik augs.“
Rugpjūčio pabaigoje TOTA paskelbė ataskaitą pavadinimu „Aviacijos pramonės ateitis“, kurioje analizuojami per artimiausius kelis dešimtmečius didžiausią įtaką rinkai turėsiantys veiksniai. Tarp jų – geopolitika, technologinės inovacijos, aplinkosaugos problemos.
Tačiau daugumai oro linijų klientų turbūt įdomiausia, kokiu lėktuvu ateityje jie turės galimybę skristi į savo pasirinktą kelionės tikslą.
Laukia atnaujinimo
Rinkos analitikai pastebi, kad šiuo metu keleivinių lėktuvų modelius galima suskirstyti į tris grupes: mažiausi, vidutinio dydžio ir didžiausi. Šioms grupėms dažniausiai galioja taisyklė, kad kuo lėktuvas didesnis, tuo ilgesnį atstumą jis gali nuskristi be nusileidimo.
Pavyzdžiui, visai neseniai, 2017 metų kovą, savo pirmą komercinį skrydį įvykdė nedidelis, 230 keleivių talpinantis „Boeing 737 MAX 10“. Šis lėktuvas gali nuskristi 5 960 kilometrų atstumą, kas atitinka nuotolį nuo Vilniaus iki Akros, Ganoje.
Kitoje spektro pusėje galima rasti „Boeing 787 Dreamliner“, pristatytą 2009 metais. Šis modelis talpina iki 330 keleivių ir be sustojimo gali nuskristi 11 910 km, t.y. nuo Vilniaus iki Meksiko, Meksikoje.
Tuo metu tarp vidutinio dydžio lėktuvų vienas populiariausių, bent jau JAV, yra „Boeing 757“, pirmą kartą į orą pakilęs 1982 metais ir šiuo metu nebegaminamas.
228 keleivius talpinantis „Boeing 757“ gali nuskristi 7 222 km – maždaug tiek, kiek yra nuo Vilniaus iki Jangono Mianmare, skrendant į Rytus, arba iki Vašingtono, skrendant į Vakarus.
Kaip pastebi „Wendover Productions“, būtent tokio dydžio ir Atlanto vandenyną perskristi galinčio lėktuvo atnaujinimo artimiausiu metu reikės JAV oro linijoms.
„Boeing 797“
Šių metu vasarą Paryžiuje vykusioje lėktuvų parodoje „Boeing“ leido pirmą kartą žvilgtelėti į savo naujausią daug lūkesčių keliantį projektą.
Nors oficialiai jis dar neturi pavadinimo, tačiau šiuo metu dar negaminamas orlaivis buvo pramintas „Boeing 797“.
Kaip praneša CNN, pastarąjį kartą visiškai naują modelį „Boeing“ pristatė beveik prieš dešimt metų (tai buvo „787 Dreamliner“), todėl ši naujiena rinkoje labai laukiama.
Prognozuojama, kad „Boeing 797“ talpins tarp 220 ir 270 keleivių ir galės nuskristi 9 630 km, atstumą tarp Vilniaus ir Los Andželo, Kalifornijoje.
Tai reiškia, kad modelis bus pajėgus įveikti nuotolius tarp Rytų Europos ir vakarinės pakrantės JAV.
Nors „Boeing 797“ į orą pakilti turėtų tik maždaug po dešimtmečio, kai kurių oro linijų atstovai jau rodo susidomėjimą juo.
„Mūsų šalyje gyvena 1,3 mlrd. žmonių, jiems reikia keliauti į skirtingas pasaulio vietas, kurios dažniausiai pasiekiamos tik su jungiamais skrydžiais, o spūsčių oro uostose niekas nemėgsta“, – CNN cituoja Indijos pigių oro linijų „SpiceJet“ vadovą Ajay Singhą.
Susidomėjimą dar tik kuriamu „Boeing“ modeliu jau yra parodę ir norvegai.
„Mes tikrai norime būti pirmieji juo skraidysiantys“, – teigė „Norwegian Air“ vadovas Bjornas Kjosas.
„Airbus A330neo“
Pagrindiniu „Boeing“ konkurentu šiuo metu dažniausiai įvardijamas naujasis „Airbus A330neo“.
Vis dar kuriamo lėktuvo prototipas pristatytas 2015 metais ir turėtų talpinti 287 keleivius, nuskristi iki 12 130 km – toks atstumas yra tarp Vilniaus ir Buenos Airių, Argentinoje.
Pirmąjį „Airbus A330neo“ skrydį turėtų įvykdyti Portugalijos oro linijos „TAP Portugal“.
Kaip svetainei „Flightglobal“ sakė oro linijų vadovas Fernando Pinto, tai padaryti numatoma per pirmąjį 2018 metų pusmetį.
