Atsižvelgdami į pasikeitusias gamtines sąlygos, specialistai dalinasi rekomendacijomis, kaip išvengti spūsčių, o Vilniaus miesto savivaldybė ketina imtis tam tikrų sostinės kelių reformų.
Pasak Saugaus eismo skyriaus vedėjo Vidmanto Pumpučio, daugiausia spūsčių, susidaro Antakalnio gatvėje, prie Pedagoginio žiedo, kelyje iš centro į Fabijoniškes ir Šeškinę, ypač – važiuojant vakarinio piko metu, taip pat prie Liepkalnio sankryžos.
„Spūstys dažnai susidaro nuo prekybos centro „Ikea“ ir jose tenka praleisti beveik pusvalandį, – teigia V. Pumputis ir priduria, kad, jo manymu, nepakankamai yra išnaudojamos galimybės rekonstruojant bei valant gatves, norint, kad formuotųsi tranzitinis srautas. – Taip pat, siekiant sumažinti spūstis, būtina eliminuoti posūkių į kairę ir šviesoforais reguliuojamų sankryžų skaičių“.
„Susisiekimo paslaugų“ Viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistas Tomas Šiuškus priduria, kad pastebimiausių spūsčių, piko valandomis, galima tikėtis Geležinio Vilko, Ukmergės, Kalvarijų, Ozo, Kareivių, T. Narbuto, Liepkalnio ir Olandų gatvėse, taip pat Pilaitės, Konstitucijos ir Savanorių prospektuose.
„Prasidėjus mokslo metams geriau iš namų išvykti penkiomis minutėmis anksčiau – net ir tos kelios minutės kai kada turi pastebimos įtakos kelionės trukmei. Pati kelionės į darbą ir iš darbo trukmė, piko metu, gali prailgti 15-20 minučių“, – sako jis.
Spūstys sumažėjo dėl Vakarinio aplinkkelio
Dažniausiai padidėjusios spūstys pastebimos rugsėjo pradžioje, o dar didesnės prasideda spalį-lapkritį. Tiesa, nors vilniečiams ir pavyksta išvengti didžiųjų spūsčių, važiuojant iš miegamųjų rajonų, jos, lyginant su vasaros laikotarpiu, vis tiek yra didesnės.
V. Pumpučio teigimu, praėjusiais metais, lyginant su rugpjūčiu, buvo pastebėtas 30-50 proc. padidėjęs spūsčių kiekis. Pašnekovas sako, kad, nors augimas pastebimas ir šiemet, jis yra mažesnis.
„Lyginant su pernai, spūstyse praleidžiamas laikas, pavyzdžiui, Ukmergės gatvėje, dabar yra sumažėjęs bene dvigubai. Manau, kad šiemet gatvės kemšasi ženkliai mažiau dėl Vakarinio aplinkkelio atidarymo, o kai kurie žmonės, galbūt, dažniau pradėjo naudotis viešuoju transportu, – sako V. Pumputis ir priduria, kad, nepaisant suprastėjusių oro sąlygų ir dėl to sulėtėjus eismui, atidarius Vilniaus Vakarinį aplinkkelį, spūsčių ženkliai sumažėjo Ukmergės gatvėje.– Praėjusiais metais transporto kamščiai čia prasidėdavo maždaug ties prekybos centru „Senukai“ arba dar arčiau, o štai šiandien tik prieš Saltoniškių žiedą“.
T. Šiuškus taip pat pritaria, kad, norėdami sutaupyti laiko, vairuotojai gali rinktis ir keliones per Vakarinį aplinkkelį, kurį atidarius sumažėjo transporto srautai pagrindinėse miesto gatvėse. Lyginant 2017 m. sausio – gegužės mėn. su tuo pačiu laikotarpiu 2016 m. pastebėtas paros srauto sumažėjimas Ukmergės g. (13 proc.) ir Laisvės pr. nuo Viršuliškių (19 proc.).
Vairuotojai vėluoja pajudėti
Kalbėdamas apie kelių spūstis sukeliančias sąlygas, V. Pumputis atkreipia dėmesį ir į vairuotojų daromas klaidas. Anot jo, žmonės dažnai blokuoja sankryžas, o, įvykus eismo įvykiui, laiku nepatraukia nuo kelio automobilių. Kaip problemą įvardija ir netolygų pajudėjimą – kai kurie vairuotojai nepakankamai budriai stebi srautą ir atsilieka pavažiuoti į priekį.
„Dažniausiai taip yra dėl vis dažniau pastebimo žmonių elgesio, kai, užstrigę spūstyse, iš nuobodulio jie išsitraukia mobiliuosius telefonus ir atsiriboja nuo realios aplinkos. Taip pat didelę įtaką sulėtėjusiam eismui daro meteorologinės sąlygos. Jei lyja stipresnis lietus ar sninga, visi sulėtina ir važiuoja labai atsargiai. Norint to išvengti, vairuotojai turėtų pasirūpinti geresnėmis padangomis ir savo automobilių technine būkle, kad taip jautriai nebūtų reaguojama į oro pasikeitimus“, – sako V. Pumputis.
„Rekomenduotina stengtis iš anksto pasiplanuoti dienos maršrutą – tą galima padaryti remiantis internete skelbiama informacija apie tam tikrose miesto vietose susidariusias spūstis. Taip pat verta atkreipti dėmesį į piko laiką bei, esant galimybei, rinktis magistralinius kelius. Važiuojant ryte, dar ne piko metu, tas 30 proc. spūsčių padidėjimas beveik nejaučiamas“, – patarimais vairuotojams dalinasi VGTU Automobilių inžinerijos katedros doc. Vidas Žuraulis.
„Spūstis sumažintų ir diferencijuotas darbo bei pamokų ar paskaitų pradžios laikas. Darbuotojams renkantis skirtingus darbo pradžios laikus pastebimai sumažėtų eismo srautai gatvėse, o srautai pasiskirstytų tolygiau. Užtenka pasižiūrėti ir į kurios nors įstaigos stovėjimo aikštelę – leidus rinktis darbo pradžios laiką iki minimumo sumažėja spūsčių ties įvažiavimu į aikštelę“, – teigia T. Šiuškus.
Planuoja pokyčius
Eismo pokyčius taip pat turėtų paskatinti dviračių takų plėtra. Naudodamiesi jais žmonės, gyvenantys miegamuosiuose rajonuose, turėtų turėti galimybę miestą netrukdomai pasiekti vientisais dviračių takais ir savaime prisidėti prie mašinų srautų mažinimo.
T. Šiuškaus teigimu, šiemet planuojama nutiesti 12 km naujų dviračių takų. Vienas jų jau įrengtas Saulėtekio al., vykdomi įrengimo darbai Laisvės prospekte bei P. Vileišio gatvėje, toliau vyksta kitų dviračių takų projektavimas. Iki 2020 m. planuojama apskritai sujungti visus dviračių takus, esančius mieste. Pagrindinės jungtys per Pilaitės pr.–T. Narbuto g., Ukmergės g. bus pradėtos statyti jau kitąmet.
„Strateginis tikslas – patogi ir saugi susisiekimo dviračiais sistema, užtikrinanti, kad 90 proc. miesto gyventojų dviračių takus pasiektų ne didesniu nei 1 km atstumu. Be to, numatoma numatoma ne tik plėsti dviračių takus, bet ir rekonstruoti dabartinę Liepkalnio – Žirnių g. sankryžą į dviejų lygių, taip užtikrinant sklandesnį transporto srautų laidumą per šią sankryžą“, – apie Vilniaus kelių reformų planus pasakoja T. Šiuškus.
