Kad yra dvi medalio pusės pripažįsta saugaus eismo ekspertas, vairavimo mokyklos „Jasutis“ vadovas Jonas Jasutis. Anot jo, ištisinių linijų, ar mažesnio greičio, nei galėtų būti, kelio ženklų keliuose apstu, o tai ne tik erzina vairuotojus, bet ir neprisideda prie saugumo.

Vairuotojai privalo laikytis kelių eismo taisyklių (KET) ir važiuoti tvarkingai, tačiau prie palankesnių vairavimo sąlygų šalies keliuose, J. Jasučio teigimu, turi prisidėti eismo reguliavimą ir kelių žymėjimą organizuojantys specialistai.

Teises gali atimti iki pusės metų

Nuo šių metų įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui sugriežtintos baudos už lenkimą vietose, kuriose, pagal Kelių eismo taisykles, draudžiama lenkti. Gresia ne tik piniginės baudos nuo 170 iki 230 eurų, bet ir privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

Dėl įsigaliojusių nuostatų į DELFI kreipęsis skaitytojas neslėpė pasipiktinimo: „Įsigaliojus šiam įstatymui padaugėjo ruožų, kur buvusi punktyrinė linija buvo pailginta ir tapo ištisine.

Be viso šito padaugėjo ir „avaringų ruožų“ – ties praktiškai kiekviena perėja, sankryža ir t. t., kur greitis nuo 80–90 krenta iki 50–70 km/h. Ar tikrai ten staiga padaugėjo avarijų? Ar tikrai tai yra siekiama dėl saugumo ar tiesiog pritrūkus pinigų biudžete ir pastačius ten nežymėtą policijos automobilį norima nufotografuoti tūkstančius pažeidėjų, surinkti baudas ir parodyti kaip visi nesilaiko KET.

Taip pat, ne vienas vairuotojas gali pasakyti ruožų, kur punktyrinė linija, nors ir leidžia lenkti, tačiau matomumas prastas, ir atvirkščiai, kur matomumas puikus – linija ištisinė. Gal pareigūnams iš toliau patogiau matyti pažeidėją ir esant reikalui galima paprastai nubausti?“, – klausė jis.

Skaitytojas taip pat nuogąstavo, kodėl Lietuvoje nėra baudžiama už lėtesnį, nei galima, važiavimą, kai akivaizdžiai stabdomas eismas: „Tikrai nemaža dalis avarijų įvyksta būtent dėl to, kad kažkas važiuoja 20 km/h lėčiau nei leistinas greitis, ir kiti jį bando lenkti. Mano asmenine nuomone, lėčiau nereiškia saugiau, nors būna ir išimčių.

Taigi, ar nereiktų vadovautis protingumo principu, ir ne visais atvejais už lenkimą bausti, nors, manau, visi laikytųsi taisyklių jei tik būtų protingai peržiūrėtos tiek linijos, tiek greitį ribojantys ženklai. O tie, kurie važiavo girti ir toliau važiuoja, nepaisė jokių KET taisyklių ir nepaisys, kaip nemokėjo baudų, taip ir toliau nemokės.

Spūstis Nemenčinės plente
Foto: Skaitytojo nuotr.

Dėl to paties greičio turbūt absurdiškiausia situacija važiuojant iš Vilniaus Nemenčinės link. Nutiestas naujas keturių eismo juostų kelias, bet kol nebuvo pradėtas šis remontas, šioje atkarpoje buvo leistinas greitis 90km/h, išskyrus trumpą miestelio ruožą, o dabar praktiškai visame kelyje greitis yra ribojamas iki 70km/h, išskyrus trumpą ruožą jau netoli Nemenčinės“, – piktinasi skaitytojas.

Ženklinimui negailėjo kritikos

J. Jasutis iš esmės pritaria dėl sugriežtintų baudų už netinkamą lenkimą, tačiau negaili kritikos eismo organizavimo specialistams: „Mūsų vairuotojai kai sėda už vairo, tai niekur nespėja, lekia, todėl aš tik už ramų vairavimą, tačiau tikrai daug akmenukų lekia į kelininkų, inžinierių daržą.

Turėtų būti logiškiau apgalvota viskas, nes pas mus labai daug vietų, kur ir prie didesnio greičio galima būtų saugiai važiuoti, bet, pavyzdžiui, jis yra žemesnis arba pažymėtas ištisinėmis linijomis. Nuo vien greičio sumažinimo kai kuriuose vietose eismo saugumas ne tik, kad nepagerėja, o tik pablogėja.“

Jis pateikia pavyzdį: „Jeigu tai yra saugi kelio atkarpa, kodėl reikia nustatyti ten 50 km/h greitį, jeigu galima būtų 60–70 km/h. Nelogiškumų tikrai yra, kad ir Vilniaus vakarinis aplinkkelis, kur prieš tai greitis buvo 80 km/h, dabar padidėjo iki 90 km/h, ir nuo to avaringumas tikrai neišaugo.“

Jis pritaria DELFI skaitytojui, kad ištisinių linijų iš pažiūros šalies keliuose tikrai padaugėjo, ir kartais jos piešiamos ne visa logiškai: „Ištisinių linijų yra daugiau, bet kai kuriuos vietose jų neturėtų būti, šioje vietoje tikrai sutinku – jų per daug.

Pavyzdžiui, yra tokia nesąmonė, labai daug prirašyta KET, kad lenkti sankryžose yra draudžiama, išskyrus atvejį, jei prieš sankryžą nėra ženklo „pagrindinis kelias“. Turėtų būti taip, kad visose sankryžose lenkti draudžiama, išskyrus susikirtimus, kurie nevadinami sankryžomis – tai lauko, miško keliukai, liaudiškai vadinami šunkeliais. Tuomet ties tokiais šunkeliais nebūtų ir jokių ištisinių linijų.

Dabar jeigu važiuojame į Molėtus – ištisinė linija po linijos, mes nebespėjame suvokti, kur ten kokios sankryžos, išvažiuojame lenkimui, tačiau ženklo nematėme, baigiame lenkimą ir jau kertame ištisinę liniją. Tikrai yra spragų, kurias reikia peržiūrėti ir sumažinti erzelį prie vairo“, – sako jis.

Anot jo, susierzinimas prie vairo – ne toks jau nekaltas dalykas: „Pagrindinė avarijų priežastis – ne girtumas, o susierzinimas prie vairo. Čia kaip šeimoje, kai nervai pakyla – mes jau logiškai nebemąstome“, – mano jis.

Spragos atbukina vairuotojus

„BMW“ vairavimo akademijos saugaus eismo instruktorius Darius Jonušis nekvestionuoja, kad už neteisingą lenkimą baudos neteisingos ir galima netekti teisių, tačiau sutinka, jog ne viskas Lietuvos keliuose suženklinta teisingai.

„Už bet kokį pažeidimą griežta bauda yra gerai, ypač kai tai yra aktualija, o, manau, kad šiuo atveju ji tikrai yra, nes priešpriešinių avarijų nemažai turime, jos yra skaudžiausios. Kita medalio pusė, jei kalbėtume, ar visur suženklinta teisingai. Atsakymas – tikrai ne. Kad ir Vokietijoje, Austrijoje ženklai statomi skirtinguose aukščiuose, skirtingais atstumais nuo sankryžos, ir tai daroma ne pagal kažkokį vieningą standartą, o atsižvelgiant į atkarpos aplinkybes“, – sako jis.

Anot D. Jonušio, ženklinimui turėtų būti skiriama daugiau dėmesio, nes pastebėję kelyje vis daugiau nelogiškumų vairuotojai pamažu ima į juos nekreipti dėmesio: „Mes kartais važiuojame ir matome, kad stovi ženklas, ribojantis greitį iki 30 km/h, tačiau nesimato jokių remonto darbų ar pan. Tada pradedame gūžčioti pečiais, kodėl čia tik 30 km/h, juk čia nieko nėra, gal jį paliko ir pamiršo po remonto. Tai vairuotojų sąmonę atbukina, jie pradeda reaguoti į ženklus atmestinai.“

Visgi jis atkreipia dėmesį, kad ištisinių linijų niekas šiaip sau nebraižo, todėl jei net pradėjus lenkimą ties punktyrine linija pastebite, kad norint grįžti į pirmą juostą jau prasidėjo ištisinė – reikėtų stabtelėti ir ramiai grįžti atgal nelenkiant automobilio.

Foto: DELFI

„Ištisinė linija yra ištisinė linija, ne šiaip sau linija, nupiešta, nes nebuvo kur dažų padėti. Aišku, gali būti daug situacijų, ir visas jas reikia protingai vertinti. Jeigu atiminėsime teises už tai, kad vairuotojas vienu ratu kirto ištisinę ar puse automobilio korpuso tam, kad kelyje nebūtų sukurta daugiau eismo problemų, manau, tai būtų kvaila, bet jei šnekame apie lakstukus, kuriems visiškai nusišvilpt ant ženklinimo, manau, baudos yra teisingos“, – sako jis.

Ženklina būrys specialistų, derinamasi su policija

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Valstybinės reikšmės kelių ir tiltų planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Almantas Rainys sako, kad ženklinimas keliuose organizuojamas pagal kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles ir kelių horizontaliojo ženklinimo taisykles, patvirtintas 2012 m.

„Nuo 2012 m iki dabar kelio horizontalusis ir vertikalusis ženklinimai atliekami pagal tokius pačius reikalavimus.

Keblios ir nelogiškos situacijos susidaro tada, kai vairuotojai keliuose elgiasi nedrausmingai. Visos techninės eismo organizavimo priemonės diegiamos atsižvelgiant į normatyvinių dokumentų reikalavimus.

Joms įdiegti reikalingas policijos pritarimas ir derinimas, sprendimą vertina daug specialistų. Taigi „Siaura ištisinė linija" keliuose dažomos ten, kur jos būtinos atsižvelgiant į situaciją kelyje ir atitinkamai į norminių dokumentų reikalavimus“, – teigė jis.

Į skaitytojo ir eismo saugumo ekspertų būgštavimus, kad yra nemažai vietų, kur ištisinių linijų galėtų nebūti, nes jos komplikuoja eismą, jis atsakė, kad tai yra jų nuomonė, kurios pagrįstumas nežinomas.

„Kiekviena situacija individuali, ir tam tikros eismo organizavimo priemonės iš pirmo žvilgsnio kartais atrodo nereikalingos, tačiau detaliau pažvelgus į situaciją tikrai rastume kelis argumentus, kodėl viena ar kita priemonė buvo įdiegta“, – sakė jis.

Paminėjus Nemenčinės plento atvejį, kai po kelio rekonstrukcijos buvo sumažintas greitis, jis vėlgi baksnojo į 2012 m. patvirtintas taisykles: „Keliai rekonstruojami tam, kad būtų geriau, o visų pirma – saugiau. Jeigu po kelio rekonstrukcijos greitis ir sumažintas, reiškia tam yra argumentų.

Žinoma yra ir papildomi normatyviniai dokumentai. Rengiant kelio remonto ar rekonstravimo techninį projektą, kompetentingi ir atestuoti projektuotojai, atsižvelgdami į normatyvinius dokumentus, atitinkamose kelio vietose numato atitinkamas priemones.

Parengus techninį projektą, atliekamas jo derinimas arba tikrinimas, ekspertizės. Kai būna atliktos visos procedūros, projektas įgyvendinamas.

Apskritai visuomenė turėtų keisti požiūrį į greitį. Kažkodėl laikomasi nuomonės, kad greičiau tai yra geriau. Visų pirma, turėtų būti saugiau ir patogiau, o ne greičiau.

Paprastas palyginimas: važiuodami 90 km/val greičiu 5 km įveiksime per 3,3 min, o važiuodami 70 km/val. greičiu 5 km įveiksime per 4,2 min. Skirtumas 1 min., kuri prabėga labai greitai.“

Jis nesutinka, kad kelio ženklų „Avaringas ruožas“ padaugėjo: „Labai sunku vertinti kokių ir kiek ženklų padaugėjo ar sumažėjo. Į tai galima atsakyti paprastai: nesvarbu, ko padaugėjo ar sumažėjo, jeigu ateityje eismo sauga ir kultūra pagerės, bus tik visiems į naudą.“

Statistika neguodžia

Lietuvos kelių policijos vyresnioji specialistė Marija Kazanovič pažymi, kad priešpriešiniuose transporto priemonių susidūrimuose žuvę žmonės sudaro beveik penktadalį visų žuvusiųjų eismo įvykiuose.

„Per 2017 m. penkis mėnesius, nuo sausio iki gegužės šalies keliuose įvyko 292 priešpriešiniai susidūrimai, 94 iš šių eismo įvykių nukentėjo žmonės. 12 žmonių žuvo, 157 buvo sužeisti.

2016 metais užregistruoti 803 priešpriešiniai susidūrimai, iš jų 237 susidūrimuose žuvo 29 ir 384 žmonės buvo sužeisti 2015 m. užregistruota – 789, iš jų 257 priešpriešiniuose susidūrimuose žuvo 48 žmonės ir 433 sužeisti, taigi žuvusieji priešpriešiniuose susidūrimuose sudaro 15–20 proc. visų žuvusiųjų eismo įvykiuose“, – informavo ji.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, saugių eismo sąlygų valstybinės reikšmės keliuose užtikrinimą įgyvendinant eismo saugumo priemones organizuoja ir koordinuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija ir jai pavaldžios valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios valstybės įmonės.

„Savivaldybės ar kiti juridiniai ir / ar fiziniai asmenys – kelių savininkai ar valdytojai, atlikdami priskirtąsias funkcijas, užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindami juose eismo saugumo priemones. Eismo saugumo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, rekonstruojant, taisant ar remontuojant ir prižiūrint kelius, vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais teisės aktais“, – pažymėjo ji.

Šiais metais su bauda ir teisių netekimu iki šešių mėnesių turėjo susitaikyti jau ne vienas vairuotojas.