Neūkiškumu jie kaltina Gudžiūnų seniūnijos vadovą. Motyvuojama tuo, jog lėšas buvo galima panaudoti duobėtiems keliams bei šaligatviams tvarkyti.


Gyventojus papiktino seniūnijos sprendimas

Bemaž kiekvienas Lietuvos miestas turi po objektą, ilgainiui tapusį savotišku keistoko valdininkų mąstymo simboliu. Kaune tai – liūdnai pagarsėjęs „auksinis tualetas“, Vilniuje – makabriškai atrodanti, nežinia kiek laiko stūksanti Nacionalinio stadiono statybvietė, Kėdainiuose – užstrigusi „Saulutė“, miesto stadionas, nepradėtas statyti Šviesiosios gimnazijos naujas pastatas, nepradėtas rekonstruoti Kultūros centas, o štai Miegėnuose – nauja asfalto danga besipuikuojantis, bet į niekur vedantis kelias.

„Tiesiog apmaudu žiūrėti, kaip atsainiai panaudojami mūsų visų, mokesčių mokėtojų, pinigai. Nors rajone esama nemažai kelių, kuriems verkiant reikia remonto, Miegėnų kaime kažkodėl nusprendžiama asfaltuoti gabalą žvyrkelio.

Įdomiausia tai, jog ši kapitaliai sutvarkyta kaimo keliuko atkarpa neturi jokios strateginės reikšmės – per dieną šia vieta pravažiuoja tik vienas kitas automobilis.

Dabar šiuo asfaltu padengtu plotu džiaugiasi nebent vaikai – jie čia ir dviračiais, ir riedučiais važinėjasi. Vaikams patogu – danga puiki, automobiliai netrukdo“, – laiške „Rinkos aikštei“ rašė Miegėnų kaimo gyventojais pasivadinęs autorius ar autoriai.

Redakcijos gautame laiške tikinama – sprendimą asfaltuoti kaimo keliuko atkarpą priėmusi Gudžiūnų seniūnija.

„Mūsų manymu, tai puikus pavyzdys, kaip biudžeto lėšos ne panaudojamos tikslingai, investuojant į visai bendruomenei reikšmingus objektus ar infrastruktūrą, o tiesiog „įsisavinamos“. Susidaro įspūdis, kad seniūnijai skiriami biudžeto pinigai panaudojami visiškai negalvojant kokią naudą žmonėms tai duos ateityje.

Vadovaujantis tokia logika ateityje, ko gero, bus asfaltuojami ar trinkelėmis grindžiami ir lauko keliukai, kuriais per dieną viena kita senutė dviračiu pas karves važiuoja. Juk pinigus reikia kažkur panaudoti, o tiksliau sakant – įsisavinti“, – rašo miegėniškiai.

Gyvenama – tik viena sodyba

Kelias

Kas iš tiesų vyksta Kėdainių rajono pakraštyje esančiuose Miegėnuose? O gal laiškas, kuriame beriami kaltinimai seniūnijai neturi jokio pagrindo?

Nuvykus į atokų kaimą, rasti vadinamąjį kelią į niekur nėra sudėtinga.

Paklausus vietos gyventojų, jie mosteli ranka, šalia visuomeninio transporto stotelės į pievas iš tiesų driekiasi apie šimto metrų asfalto danga. Čia pastatyti ir automobilių greitį iki 30 kilometrų per valandą ribojantys kelio ženklai. Koks šio ribojimo tikslas – sunku pasakyti. Gal baiminamasi, jog naujutėlaičiu keliu įsibėgėję ir netrukus ant žvyro dangos atsidūrę automobiliai neapsiverstų?

Šioje gatvelėje – kelios sodybos. Tik viena jų atrodo gyvenama žmonių, nors langai uždengti plastiko plėvelės atraižomis – kieme vėjas plevena padžiautus skalbinius. Kitose sodybose žmonių buvimo požymių visai nerasta. Regis, namai jau kuris laikas negyvenami.

„Šį kelią asfaltuoti nusprendė seniūnija. Tačiau kam to reikėjo – niekas nesuvokia. Paprasčiausiai pinigus į balą išmetė ir tiek. Mes jį taip ir vadiname – kelias į niekur. Visas kaimas iš to juokiasi“, – sakė prie parduotuvės sutikta pusamžė moteris.

Paprašius prisistatyti – ji kategoriškai atsisako.

Tikina nenorinti gadinti santykių su seniūnijos darbuotojais. Esą vėliau gali kilti problemų gaunant išmokas ar tvarkant biurokratinius formalumus.

Kitas vietos gyventojas, paklausus koks tikslas asfaltuoti šį tarsi niekur nevedantį keliuką, sakė, jog tai daryti nuspręsta jau seniai, tikriausiai prieš trejus ar ketverius metus. Tuomet šalia esančiose sodybose dar gyveno žmonės.

O kai atėjo metas kloti asfaltą, beliko tik vienas namas, kuriame gyvena žmonės, tačiau savo planų seniūnija keisti jau nenorėjusi. Pasak miegėniškių, ir toji vienintelė gatvelėje gyvenanti šeima yra probleminė, neturinti automobilio.

Parengus projektą asfaltuoti būtina?

O ką apie tai galvoja Miegėnų kaimo seniūnaitis Vilius Klimavičius, kurio tiesioginė funkcija – palaikyti ryšį tarp vietos bendruomenės ir seniūnijos, atstovauti žmonių interesams?

„Darbas padarytas, tad belieka tik džiaugtis. Gal ir buvo galima kiek kitaip pasielgti, bet dabar jau per vėlu. Turime gražią, asfaltuotą kelio atkarpėlę. Ten dabar tik vienas namas gyvenamas, bet ir tai ne nuolatos. Probleminiai žmonės įsikūrę ten, tai gyvena, tai ne“, – sakė kaimo seniūnaitis.
Kaip buvo skirstomos lėšos, V. Klimavičius negalėjo atsakyti. Jis tik spėjo, kad prieš kelerius metus sudarant gatvių asfaltavimo planus pinigus reikėjo kažkaip panaudoti. Vietos bendruomenės atstovas sakė nelabai suvokiantis, kad lėšas reikia naudoti štai tokiems keliukams, kai kitose vietovėse esama kur kas didesnių problemų.

„Kažkaip keistai mūsų rajone pinigai skirstomi. Vienoms seniūnijoms duoda kelių į niekur tiesimui, kitur – gatvės visai neasfaltuotos. Pažiūrėkime, kad ir į Dotnuvą – tankiai apgyvendintos gatvės, o viskas skęsta dulkėse. Tikriausiai čia trūksta ūkiškumo“, – sakė seniūnaitis.

Susidaro įspūdis, kad seniūnijai skiriami biudžeto pinigai panaudojami visiškai negalvojant kokią naudą žmonėms tai duos ateityje.

V. Klimavičius prisiminė – praėjusiais metais vyko balsavimas, buvo sprendžiama, kokius seniūnijos kelius pirmiausia tvarkyti. Anot seniūnaičio, būta prieštaravimų, abejonių, ar kelio į niekur tiesimas turi bent kokią prasmę.

„Tada buvo pasakyta, kad projektas jau parengtas ir tiek. Nors kaime tikrai yra ką tvarkyti, bet ką padarysi. Svarbu judame į priekį, o ne atgal. Šiame kelyje vaikams su dviračiais smagu pasivažinėti“, – „Rinkos aikštei“ kalbėjo Miegėnų kaimo seniūnaitis V. Klimavičius.

Kol prisiruošė asfaltuoti – nebeliko gyventojų

Gudžiūnų seniūnas Regimantas Valiauskas tikino – sprendimas asfaltuoti vadinamąjį kelią į niekur buvo priimtas ne jo vienasmeniškai. Šiam sprendimui pritarė ir kiti vietos gyventojų atstovai – bendruomenių pirmininkai ir seniūnaičiai. Ir visa tai buvo prieš trejus metus.

„Tuo metu toje gatvelėje esančios trys sodybos buvo gyvenamos, todėl nusprendėme asfaltuoti. Toks yra bendruomenės nutarimas, kurį seniūnas vykdo. Aišku, dabar atsiranda nepatenkintų žmonių, gal jie nori, kad ir kiemą jiems išasfaltuotume?“ – ironizavo Gudžiūnų seniūnas.

Aistras sukėlusios istorijos epicentre esančioje gatvelėje kadaise stovėjo keturios sodybos. Viena jų buvo sunaikinta gaisro, kitos šeimininkas praėjusiais metais iškeliavo amžinybėn. Tad šiuo metu žmonės gyvena tik vienoje sodyboje.

„Ta gatvelė neveda į niekur, asfaltas čia paklotas, kad važiuojant technikai žmonėms nepatogumų nekeltų dulkės. O kai darbus planuoji, kas ir buvo prieš trejus metus, juk negalvosi apie tai, jog ateityje gali kas nors numirti“, – tikino Gudžiūnų seniūnas R. Valiauskas.

Valdininkas viliasi, jog į ištuštėjusius namus ateityje kažkas atsikels gyventi. O vienintelės sodybos gyventojų, kuriuos miegėniškiai vadina problemine šeima, seniūnas nelinkęs taip įvardinti.

„Senukai išmirė, jų vaikas ten apsigyveno. Kokia ten probleminė šeima – trys ar keturi dirba miške. Aišku, yra ten ir pagėrimas, ir visa kita. Tačiau tai normali, dirbanti, gyvenanti šeima, ji nėra įtraukta į rizikos grupę“, – samprotavo seniūnas.


Tikslas – asfaltu padengti visas gatves


R. Valiauskas sakė, jog baigiami asfaltuoti beveik visi seniūnijos kaimų žvyrkeliai. Gudžiūnuose asfaltu padengtos visos gatvės, Vikaičiuose taip pat sutvarkytos visos gatvelės. Miegėnuose kitąmet planuojama asfalto dangą pakloti Mechanizatorių gatvės dalyje.

Seniūnas prisiminė – Devynduonių kaime galvojama asfaltuoti gatvelę, kurioje stovi tik penki namai, bet iš jų žmonės gyvena tik dviejuose. Anot valdininko, ar verta joje kloti asfaltą, ar ne – spręs bendruomenė.

„Tokius dalykus aš sprendžiu ne vienas, o kartu su bendruomene. Aš labai džiaugiuosi, kad Miegėnai tvarkosi, gražinasi, kiekvienas plotelis man yra labai brangus“, – sakė Gudžiūnų seniūnijos vadovas.