„Klaipėdos uostui tiek birželis, tiek pirmasis šių metų pusmetis buvo labai geri – pasiekti trys nauji rekordai“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
Pirmasis rekordas – krovos birželį apimtys. „Šis birželis buvo geriausias birželis pagal krovos apimtis per visą uosto istoriją. Praėjusių metų birželis taip pat buvo rekordinis, tačiau šiųmetis birželis tą rekordą pagerino. Per mėnesį perkrauta 3 mln. 365 tūkst. tonų krovinių, o tai yra 1,4 proc. daugiau nei pernai birželį“, – skaičius vardijo A. Drungilas.
Antras rekordas – geriausias pusmečio krovos rezultatas per visą uosto istoriją. Šiemet per pirmąjį pusmetį Klaipėdos uoste perkrauta 20 mln. 600 tūkst. tonų krovinių, o tai yra 2,9 proc. daugiau nei pernai pirmąjį pusmetį, kai taip pat buvo fiksuotas geriausias uosto istorijoje pusmečio krovos rezultatas.
„Trečiasis rekordas yra birių krovinių apyvarta. Šiemet jau perkrauta 9 mln. 263 tūkst. tonų tokių krovinių ir tai yra geriausias rezultatas uosto istorijoje. Birių krovinių krova, palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, išaugo net 25 proc.“, – teigė A. Drungilas.
Tačiau šiemet 15 proc. sumenko naftos produktų krova, o suskystintųjų gamtinių dujų Klaipėdos uoste perkrauta 55 proc. mažiau nei pernai. Tokius pokyčius lemia sumažėjęs tiek naftos produktų, tiek gamtinių dujų suvartojimas.
„Bet augo birių bei cheminių skystųjų trąšų, konteinerių, metalų rūdos krova. Visa tai lėmė, jog, palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, šiemet per šešis mėnesius turime 2,9 proc. augimą. Klaipėdos uoste perkrauta 584 tūkst. tonų daugiau krovinių nei pernai pirmąjį pusmetį“, – dėstė A. Drungilas.
Tarp Baltijos šalių uostų tik Klaipėdoje ir Ventspilyje pirmąjį šių metų pusmetį fiksuotas krovos augimas. „Ventspilyje apyvarta augo labiau, nes ten kraunami tokie kroviniai, kurių Klaipėdoje nėra, pavyzdžiui, anglys. Ventspilyje augo ir naftos produktų krova, nors visame regione ji mažėja.
Tačiau Klaipėda vis tiek išlaiko konkurencinį pranašumą tarp Baltijos šalių uostų, yra lyderė. Pavyzdžiui, Rygos uostą pagal krovą lenkiame 3 mln. tonų, kai kažkada mūsų krovos apimtys buvo gerokai mažesnės nei Rygos uoste“, – pasidžiaugė A. Drungilas.
Lietuvos jūrų krovos kompanijos viceprezidentas Vaidotas Šileika tvirtino, jog krovos uoste augimas yra bendro darbo rezultatas. „Krovos kompanijos atlieka fizinį darbą, bet galimybes suteikia Uosto direkcija. Ši sinergija labai pasiteisina“, – tvirtino V. Šileika.
Jį taip pat džiugino krovos Klaipėdos uoste rezultatai ir tendencijos, kurios yra teigiamos ir dėl Lietuvos ekonomikos augimo, ir dėl tranzitinių krovinių kiekio.
„Mes, krovos kompanijos, jau daugelį metų nedidiname tarifų, todėl pavyksta išlaikyti konkurencingumą ir kaimyniniai uostai neturi galimybių perimti mūsų krovinių. Manau, jog antrasis pusmetis bus dar geresnis, nes tokia pastarųjų metų tendencija“, – kalbėjo V. Šileika.
Jo teigimu, antrąjį metų pusmetį krova Klaipėdos uoste išauga, nes prekybos centrai padeda ruoštis didžiosioms metų šventėms, todėl užsako atgabenti daugiau krovinių. Be to, krovai įtakos turi ir tai, jog įmonės turi įgyvendinti savo metinius importo ir eksporto planus, rudenį išplukdomas grūdų derlius, auga ir energetinių medžiagų krova, nes pradedama ruoštis žiemos sezonui.
Todėl tikėtina, jog šiais metais Klaipėdos uostas pasieks ir dar vieną rekordą – krova gali viršyti 41 mln. tonų per metus.
