Siekiant užtikrinti keleivių saugumą, ateinančias dvi savaites kai kurie lėktuvai gali būti priversti leistis ne Vilniuje, o nukreipti į kitus artimiausius oro uostus, rašoma Vilniaus oro uosto pranešime spaudai.

Kaip aiškina Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius Donatas Voveris, nors orlaivių nusileidimas ne numatytame oro uoste gali sukelti nepatogumų keliautojams, tačiau, esant nepaprastoms aplinkybėms, jis yra neišvengiamas.

„Iš anksto norime atsiprašyti visų keleivių, kurių lėktuvai per artimiausias keletą savaičių dėl nepalankių meteorologinių sąlygų negalės nusileisti arba pakilti iš Vilniaus oro uosto ir bus nukreipti į kitus netoliese esančius oro uostus.

Prieš gamtos stichijas esame bejėgiai, tad keleivius raginame nepanikuoti, nes raudona šviesa Vilniaus oro uoste tikrai nereiškia, kad jų kelionė neįvyks. Tiesiog ji gali šiek tiek užsitęsti“, - pranešime spaudai teigė D. Voveris.

Anot Lietuvos oro uostų vykdomojo direktoriaus, lėktuvą nukreipus į kitą oro uostą, oro linijos bei jų antžeminio aptarnavimo kompanija pasirūpins, kad keleiviai pasiektų galutinį kelionės tašką. Pavyzdžiui, lėktuvui nusileidus Kauno oro uoste, keleiviai sulauks nemokamo autobuso, kuris nuveš juos į Vilnių.

„Keleiviai jaudintis neturėtų ir tokiu atveju, kuomet jų laukiamo skrydžio lėktuvas dėl nepalankių orų ar kitų aplinkybių nenusileido Vilniaus oro uoste. Viskas vyksta taip pat – oro bendrovės užsakytu autobusu jie bus nuvežami į tą oro uostą, kur jų lauks lėktuvas“, - pasakoja D. Voveris.

Lietuvos oro uostų vadovas pažymėjo, kad kiekvieną sykį galutinį sprendimą dėl lėktuvo kilimo arba tūpimo viename ar kitame oro uoste priima orlaivio įgula.

Laikinus lėktuvų tūpimo Vilniaus oro uoste pokyčius iki liepos 14 d. lems nuo šiandienos atjungta tikslaus artėjimo tūpti sistema (angl. ILS – instrumental landing system). Atjungus šią sistemą, orlaiviai operacijas vykdys naudodami VOR/DME sistemos įrenginius.

D. Voverio teigimu, sprendimas beveik dviem savaitėms išjungti ILS buvo priimtas dėl šios sistemos veikimo zonose būtinų atlikti įvairių paruošiamųjų darbų prieš kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją. Atliekant šiuos darbus orlaivių tūpimas Vilniuje itin smarkiai priklausys nuo oro sąlygų – vizualaus matomumo, debesų aukščio, vėjo krypties ir stiprumo.

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2016 m. jie aptarnavo 4,8 mln. keleivių ir 52 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų skraidina 69 kryptimis į 59 miestus 26 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)