Antradienio naktį tuo galėjo įsitikinti žinoma režisierė Dalia Ibelhauptaitė ir dar dešimtys kitų keleivių, kurie naktiniu „Wizzair“ reisu skrido iš Londono į Vilnių. Feisbuko paskyroje ji pasidalijo tokiu įrašu:
„Panašu, kad keliones į Vilnių šią vasarą teks užmiršti – košmaras jau prasideda! Kauno oro uostas yra totaliai nepasiruošęs priimti keleivių! 30 min vėlavimas iš Londono pilną lėktuvą keleivių, skridusių į Vilnių, išlaipino... miegančiame Kauno oro uoste: lėktuvas prisiparkavo kokius 2 km nuo pastato, o autobusų nėra ir žmonės viduryje nakties su vaikais turi žingsniuoti tuos pora kilometrų.
Bagažo reikėjo laukti pusę valandos, lyg vienu metu būtų nusileidę 10 lėktuvų ir visi būtų užsiėmę, o kai tą bagažą gavome, išaiškėjo, kad vienintelis autobusas, skirtas viso pilno lėktuvo keleiviams jau išvažiavo, o kitas bus... kažkada.
Žinoma menininkė DELFI tikino suprantanti, kad lėktuvai vėluoja visame pasaulyje, tad nieko čia keisto. Vis dėlto ją stebino uosto darbuotojų ir jų vadovų požiūris į tokią gana įprastą situaciją.
„Toks įspūdis, kad visi atsipūtę ir visiems vienodai. Juk prieš lėktuvui pakylant iš Londono, likus 2,5 val. iki nusileidimo, Lietuvos oro uostai žinojo, kad jis vėluoja ir negalės nusileisti Vilniuje iki 2 val. (šiuo metu dėl pasiruošimo tako rekonstrukcijai Vilniuje lėktuvai nepriimami nuo 2 val. iki 5 val., – aut. past.).
Suprasčiau, jeigu tai būtų koks Niujorkas ar Londonas, kur judėjimas nepalyginamai intensyvesnis. O čia? Vienas lėktuvas atskrenda ir tokie dalykai? Negi negalima per tas kelias valandas pasiruošti priimti keleivius, kad jiems netektų naktį laukti pusantros valandos tuščiame oro uoste?“ – stebėjosi pašnekovė.
Kaip pavyzdį, kaip galima reaguoti į tokias situacijas ji pateikė taksi vairuotojus. Jeigu jie iš anksto sužino, kad nusileis nukreiptas lėktuvas ir būna pasiruošę vežti keleivius ne tik į Vilnių, bet ir Klaipėdą (esą už kelionę į pajūrį prašoma 170 Eur).
Problemą žino, sprendimų ieško
„Mums išties gaila, kad keleivė susidūrė su nemaloniais potyriais Kauno oro uoste. Kiekvienas minimas punktas turi savus paaiškinimus, tarkime, visi skrydžio iš Londono keleiviai yra tikrinami Valstybinės sienos apsaugos tarnybos, dėl kurių procedūrų eilės ir susidaro.
Šią problemą oro uostas žino ir nuolat ieško vis naujų sprendimų, kaip ją sutvarkyti. Ėjimą pėstute iki terminalo lemia oro linijos, kurios privalo pasirūpinti keleivių atsiradimu oro uoste ir nutaria, kad jie gali patys pasiekti terminalą“, – komentavo vadovė.
Jos teigimu, Kauno oro uostas jau dabar yra pasirengęs aptarnauti kur kas didesnį keleivių srautą.
„Deja, mažų nemalonumų keleiviams kilti gali bet kuriuo metu, nepriklausomai nuo keleivių skaičiaus ar aplinkybių. Žinoma, mes stengiamės ir toliau stengsimės, kad tokių atvejų būtų kuo mažiau“, – žadėjo I. Baltrušaitienė.
„Wizz Air“ bendrovės atstovai situaciją pakomentavo taip:
„Birželio 27 dieną avialinijų bendrovės „Wizz Air“ skrydis (nr. W6 8006) iš Londono Lutono oro uosto į Vilnių buvo atidėtas 75 minutėms dėl prieš tai šio orlaivio vykdyto skrydžio. Pastarasis vėlavo dėl su oro sąlygomis susijusių priežasčių. Dėl uždaryto Vilniaus oro uosto orlaivio atvykimu metu, skrydis buvo nukreiptas į Kauno oro uostą.
Atvykus į jį keleiviams buvo pasiūlyta pasinaudoti transportu į Vilniaus oro uostą. 107 keleiviai suteiktomis transportavimo paslaugomis pasinaudojo, o kiti nusprendė individualiai organizuoti savo kelionę. Nors vėlavimas dėl oro sąlygų bei uždarytas Vilniaus oro uostas nepriklauso nuo „Wizz Air“, bendrovė nuoširdžiai atsiprašo visų keleivių už sukeltus nepatogumus“.
Samdys daugiau darbuotojų
Trečiadienį ryte „Vilniaus oro uostai“ išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame teigia, kad uždarius Vilniaus oro uostą, Kaune bus pasamdyta daugiau darbuotojų.
„Nors dėl kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos Vilniaus oro uostas daugiau nei mėnesį ir nedirbs, tačiau atostogų jo darbuotojai neplanuoja.
Visi stengiamės užtikrinti ramias ir patogias keliones, todėl didžiajai daliai šiuo metu sostinės oro uoste dirbančių žmonių liepą ir rugpjūtį laikinąja darboviete taps Kauno oro uostas“, – teigė bendrovės vykdomasis direktorius Donatas Voveris.
Planuojama, kad tako rekonstrukcijos metu iš Vilniaus į Kauno oro uostą dirbti išvyks daugiau nei 200 aviacijos saugumo darbuotojų ir kitų sričių specialistų. Kauno oro uoste šiuo metu jau dirba daugiau nei 50 aviacijos saugumo darbuotojų.
Taip pat tuo metu planuojama įdarbinti ir daugiau nei 100 laikinų darbuotojų, kurie tikrins keleivius, suteiks jiems būtiną pagalbą, skenuos įlaipinimo į orlaivį talonus, reguliuos keleivių srautus perone, terminaluose ir automobilių stovėjimo aikštelėse. Esą šiuo metu visi papildomi darbuotojai yra apmokomi.
„Taip pat esame dėkingi ir savanoriams iš mūsų įmonės administracijos, nusprendusiems tas 35 dienas dirbti Kauno oro uoste. Be to, esant poreikiui, turime galimybę pasitelkti pagalbą ir iš Palangos oro uosto“, – aiškino D. Voveris.
