Tačiau opozicijoje esantys Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai kategoriškai pasisakė prieš Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio komandos siūlymą pritarti bilietų kainų kėlimui. Opozicija kvietė miesto politikus atidėti sprendimo, kuris galios nuo rugpjūčio 1 dienos, priėmimą, nes padidėjusios važiavimo kainos tik padidins tarp gyventojų socialinę atskirtį. Bet iš 38 tuo metu tarybos posėdyje dalyvavusių jos narių, balsavusių dėl opozicinės frakcijos siūlymo, 15 jam pritarė, 9 buvo prieš, o 14 politikų nuomonės neturėjo (susilaikė). Sprendimo priėmimas neatidėtas.

„Turėtume šį sprendimą labai pozityviai vertinti, nes tai leis daryti investicijas į transporto priemones ir pagerinti žmonių darbo sąlygas. Šiuo metu trūksta 10 proc. vairuotojų. Reikia dirbti viršvalandžius ir poilsio dienomis, tad dabar bus galima padidinti vieno nuvažiuoto kilometro kainą ir taip pagerinti viešojo transporto paslaugos kokybę“, – kalbėjo ilgametis bendrovės „Kauno autobusai“ vadovas Mindaugas Grigelis.

Anot jo, šiuo metu mieste važinėja 98 „Škoda“ markės seni troleibusai, kuriuos būtina pakeisti naujomis, patogiomis, aplinką tausojančiomis žemagrindėmis transporto priemonėmis. Tačiau investicijų nebus, negavus bankų finansavimo, kurį gali garantuoti tik didesnės, gaunamos iš tiesioginių paslaugų įmonės pajamos.

„Kauniečiai nusipelno kokybiško viešojo transporto. Juo daugiausia naudojasi mažas arba vidutines pajamas gaunantys asmenys, kurie perka lengvatinius viešojo transporto bilietus. Įmonė nepritraukė naujų žmonių, visa kaina bilietus perkančių keleivių. Tačiau reikia iš esmės spręsti investicijų į viešąjį transportą klausimą, neapkraunant gyventojų padidintomis bilietų kainomis, o finansuojant iš savivaldybės biudžeto ir ES paramos lėšų. Siūlau organizuoti suinteresuotų pusių diskusiją dėl viešojo transporto ateities Kaune“, – sakė konservatorė Edita Gudišauskienė.

„Statistikos departamento duomenimis, kuro kaina mažėjo 20 proc., elektros kaina – 40 proc., UAB „Kauno autobusai“ vairuotojų skaičius mažėjo, tačiau įmonės administracija plėtėsi“, todėl tai nepagrindžia tokio didelio kainų didėjimo“, – tarybos posėdyje sakė TS-LKD frakcijos seniūnas Remigijus Skilandis.

Kai kurie Kauno tarybos nariai tikino, kad toks sprendimas padidins socialinę atskirtį bei užkirs kelią miestiečiams laisvai keliauti. Be to, siekiama, kad miesto centre būtų kuo mažiau automobilių, tad didinant viešojo transporto bilietų kainas, tokį siekį įgyvendinti tampa vis sudėtingiau.

Kad tikrai reikia didinti atlyginimus vairuotojams, kad jie gautų padorų atlyginimą ir jiems nereiktų dirbti viršvalandžius, pritarė ir konservatorius Jonas Koryzna, bet, jo pastebėjimu, kai buvusius pelnus keičia nuostolis, tai nereikia skubėti spręsti įmonės problemų kauniečių sąskaita.

„Galbūt logiška miesto viešąjį transportą subsidijuoti. Tai daroma daugelyje ES šalių. Pavyzdžiui, Taline miestiečiams viešasis transportas apskritai nemokamas. Tuo labiau, kad Kauno miesto biudžeto perviršis yra 14,8 mln. eurų, kuris atsirado būtent kauniečių dėka. Iš jo ir siūlome subsidijuoti viešąjį transportą Kaune ir susilaikyti nuo tarifų kėlimo kauniečiams“, – posėdyje pasisakė J. Koryzna.

Ne vieną kadenciją kauniečių išrenkamas kitas miesto tarybos narys Gediminas Žukauskas priminė, jog visada buvo siekiama skatinti gyventojus naudotis viešuoju transportu ir sumažinti automobilių skaičių miesto centre, bet didinant viešojo transporto bilietų kainas, to tikrai nebus galima pasiekti. Juolab, kai visai neseniai Kaune ženkliai padidintas automobilių stovėjimo mokestis.

Beveik dvi kadencijas buvęs Kauno meru dabartinis savivaldybės politikas Andrius Kupčinskas kalbėjo, jog dar 2016 metų sausį miesto taryba priėmė sprendimą, numatantį 0,12 euro dedamąją bilieto kainoje, kuri skiriama autobusų ir troleibusų parko atnaujinimui. Tačiau dabar naujas sprendimas – didinti kainas – vėl argumentuojamas naujų transporto priemonių įsigijimu ir parko atnaujinimu.

ELTA primena, kad nuo 2014 lapkričio vienkartinis elektroninis bilietas, suteikiantis teisę per 30 minučių persėsti į kitą autobusą ar troleibusą, kainavo 0,58 euro, netrukus jis kainuos 0,70 euro. Perkant Kaune bilietą iš autobuso ar troleibuso vairuotojo, išleisti teks ketvirtadaliu daugiau pinigų, – važiavimo kaina bus 1 euras (buvo 0,80 euro). Lengvatiniai bilietai, turintiems dokumentais pagrįstą teisę jais naudotis (taikant 50 ar 80 proc. nuolaidas) kainuos atitinkamai mažiau.

Terminuotas bilietas važinėti 30 dienų nuo jo aktyvavimo (naktiniams maršrutams negalioja) kainavo 27 eurus, kainuos – 30 eurų. Terminuotas mėnesio bilietas (važinėjant darbo dienomis) vietoj 21,72 euro netrukus kainuos 26 eurus. Bilietas metams (365 dienoms nuo aktyvavimo) pabrango nuo 243,28 euro iki 275 eurų.

Mažiausiai brangsta važiavimas maršrutiniu taksi (net ir per pusvalandį nuo kelionės pradžios persėdant į kitą transporto priemonę), – nuo 1 euro iki 1,10 euro (tačiau tai – tik besinaudojantiems elektroniniu bilietu). Jo neturintys mokės daugiau – 1,30 euro.