Paklausėme Lietuvos transporto sektoriaus ekspertų bei pačių vairuotojų apie galimas šių reikalavimų grėsmes ir kaip jie jas sprendžia.
Ar tokie draudimai yra sąžiningi verslo atžvilgiu?
Daugumos vežėjų teigimu, tokie reikalavimai, be abejo, yra nesąžiningi. Vien jau dėl tos priežasties, kad iškreipia vienodas konkurencijos sąlygas Europoje.
Šią problemą apibendrino Trans.eu pašnekovas Algimantas Šniepis, „Vlantanos“ Transporto saugos ir mokymo direktorius:
„Mūsų nuomone ES reglamentų ir direktyvų nuostatos, taikomos kelių transporto veiklos reguliavimui, privalo sudaryti vienodas sąlygas ir galimybes visiems krovinių vežėjams keliais bendroje Europos rinkoje. Ne išimtis ir mes.
Taip pat opi problema yra išvystytos infrastruktūros stoka, kad vairuotojui galima būtų saugiai palikti transporto priemonę. Šį minusą įvardija kaip patys vairuotojai, taip ir jų darbdaviai.
Kaip teigia „Telmento transportas“ vadovas Artūras Telmentas, pakelėse nėra saugių aikštelių, kur vairuotojas ramia širdimi paliktų transporto priemonę. Tuo tarpu pagal CMR konvenciją, pilną atsakomybę už krovinį priima vežėjas.
Jeigu sunkvežimis paliktas be priežiūros ir kažkas atsitinka su kroviniu, tai jau yra nedraudiminis atvejis. Tokiu atveju vežėjas net neturi kur kreiptis dėl žalos atlyginimo.
Saugumo klausimą įvardija ir patys vairuotojai. Nors dauguma jų palaiko reikalavimų įgyvendinimą, visgi dažnas bijo palikti sunkvežimį be priežiūros, kad įvykus vagystei darbdavys neišskaičiuotų žalos iš jo kišenės.
„Vienareikšmiškai panašūs veiksmai verslo atžvilgiu nėra sąžiningi. Priimami nauji reikalavimai, kuriuos sunku įgyvendinti. Labai gerai matosi, į kokį segmentą yra taikoma. Ne paslaptis, kad vežėjai iš rytinių valstybių – Lietuvos, Lenkijos, Bulgarijos, kurie dirba Vakarų Europoje – yra pigesni. Vietinės įmonės turi su jais konkuruoti, ir tai suprantama, tačiau tokie būdai verslo atžvilgiu nėra itin sąžiningi“, – sako Lietuvos vežėjų sąjungos prezidentas Mečislovas Atroškevičius.
Kaip atrodys praktika? Ar įmonės taikysis prie reikalavimų?
Vežėjų teigimu (virš 100 respondentų), dauguma užsako viešbučius ar analogiškus variantus savo vairuotojams. Vairuotojų nuomonė, tuo tarpu, skiriasi.
Gegužės 25 dieną įsigaliojus draudimui daryti 45 valandų pertrauką vilkiko kabinoje Vokietijoje, tik maža dalis vairuotojų praneša, kad jų darbdaviai taikėsi prie reikalavimų ir suteikė galimybę patogiai leisti pertrauką viešbutyje.
Daugelis vairuotojų ir pačių vežėjų teigia, kad viskas yra daroma fiktyviai. Tai yra, darbdavys dažnai užsako vienvietį kambarį, kuriame fiktyviai apgyvendina 3-4 darbuotojus. Jie, tuo tarpu, tiesiog paima čekį (įrodymą) už nakvynę, bet toliau miega transporto priemonėje „saugodami“ krovinį.
A. Šniepis sako, kad jų įmonėje naudojama praktika, kuomet vairuotojų kassavaitinio poilsio laikas yra praleidžiamas ne vilkiko kabinoje.
Įmonė pasisako už kokybišką poilsį, tačiau pirma turėtų būti išspręsti infrastruktūros klausimai – saugomos aikštelės, kur būtų sudarytos galimybės prižiūrėti temperatūrinio režimo reikalaujančius krovinius, viešbučiai prie saugomų aikštelių vairuotojų poilsiui, pakankamas tokių aikštelių ir vietų skaičius.
M. Atroškevičius teigia: „Kaip viskas atrodys praktikoje – to tikrai niekas nežino. Nauji reikalavimai yra labai įdomiai sukonstruoti. Šiandien vairuotojas Vokietijoje daro poilsį per išeigines ten, kur gali pavalgyti, išsimaudyti, kur turi kokių nors pramogų, pavyzdžiui boulingą.
Ne visi vairuotojai sutinka su tuo, kad gyvenimas motelyje jiems yra geresnis, bet daugelis džiaugiasi galėdami praleisti 45 valandų pertrauką normaliomis sąlygomis. Daugumą ypač džiugina galimybė priimti dušą ir kondicionierius, ypač vasaros metu. Grįžtant prie praktikos klausimo – sunku pasakyti, kaip viskas iš tikrųjų atrodys.
Ar įmonės yra baudžiamos už taisyklių nesilaikymą?
Artūras Telmentas paklaustas, ar žino atvejus, kai Lietuvos vežėjai mokėjo baudas už draudimą nakvoti kabinoje, atsakė, kad žino daugybę atvejų, kai tarptautiniais maršrutais važiuojančios bendrovės gaudavo baudas. Kaip teigia pašnekovas, taisyklės sukurtos, bet dauguma jų nesilaiko, nes nėra tam sukurtų sąlygų.
„Mūsų įmonė taip pat gavo 1800 eurų baudą Belgijoje dar prieš dvejus metus. Tuo metu dar nežinojome, kad reikalavimas įsigaliojo. Mums buvo išrašyta bauda už poilsį „atgaline data“, kai sunkvežimis keliavo iš Vokietijos į Belgiją.
Viskas daroma tam, kad išstumtų mus iš rinkos. Pažiūrėkite, ar užsienyje dažnai sutiksite prancūzų ar vokiečių mašiną. Tai beveik neįmanoma. Visose Europos aikštelėse dauguma sunkvežimių yra iš Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos. Kalbant apie pačias nakvynes, ar kada nors girdėjote, pavyzdžiui, apie F1 viešbučius?
Vakarų Europoje šis pirmadienis buvo nedarbo diena, dėl ko daug vairuotojų turėjo atlikti „privalomąją“ 45 val. pertrauką ne tik šeštadienį ir sekmadienį, bet ir pirmadienį. Belgai nusprendė tai išnaudoti ir atliko masinę kontrolės akciją, buvo patikrinta 120 vilkikų. Užfiksuota 46 pažeidimai ir bendrai išrašyta 113 tūkst. eurų baudų. Kaip matote, kontrolė yra vykdoma, bet daugiausiai atvejų yra iš Belgijos.
Vairuotojai taip pat nerimauja, kad įmonių savininkai lieps mokėti už baudas. Kaip teigia A. Telmentas, tai yra nepagrįstos baimės: „Žmonės linkę nerimauti kas būtų, jeigu būtų. Vairuotojai gi nemokės už tas baudas, viską padengs įmonės. Net jeigu darbdavys ir norėtų išskaičiuoti iš vairuotojų pinigus, jie tokiu atveju tiesiog padeda ant stalo popierius su prašymu atleisti iš darbo ir išeina. Nieko jiems nepadarysi.“
Kokių būdu šie reikalavimai gali pakenkti Lietuvos vežėjams ir kaip to išvengti?
A. Šniepis teigia: „Pirma reikėtų sulaukti Europos Komisijos nuomonės ir sprendimo – tikimės, darbas šiuo klausimu jau vyksta.
Manytumėme, kad šalių narių vyriausybės, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos, taip pat aktyviau turėtų rūpintis suinteresuotų verslininkų ir ginančių savo interesus Bendrojoje rinkoje politika. Konkurencingumo didinimas neturi būti tik šūkis, tačiau privalumų paieška ir šalies verslo atstovavimas yra būtina sąlyga užtikrinti Europos Sąjungos reglamentuose ir direktyvose įtvirtintų principų įgyvendinimą.
Beje, žvelgiant iš konkurencingumo ir vienodų galimybių pozicijų, keliant naujus reikalavimus vežėjams keliais, turėtų būti suvienodinti reikalavimai ir sąlygos visiems sausumos transporto vežėjams.
Pavyzdžiui, traukiniuose kupe miegama net po 4 žmones, keltų kajutėse taip pat po 4 keleivius ar vairuotojus, o štai vilkike – kur vietos ne ką mažiau nei kajutėje ir yra komfortiškos sąlygos poilsiui, tai yra ir autonominis šildytuvas, ir kondicionierius, ir oro drėkintuvas, plati miegama lova bei vienui vienas vairuotojas, – pasirodo, kad tokioje kabinoje vairuotojas miegoti negali.“
„Lietuvos transportas sukuria BVP beveik dvigubai daugiau nei kitose Europos šalyse. Tai reiškia, kad mums šita šaka yra labai svarbi. Lietuvos vežėjų dalis, kuri dirbo Europoje, yra tikrai nemaža. Vokietija tai buvo viena svarbiausių ES rinkų Lietuvai. Bent jau dalies jos praradimas tikrai blogai paveiks mūsų transportą, ir savaime suprantama – ekonomiką.
Eksporto paslaugos Lietuvoje siekė 2/3 nuo visų eksportuojamų paslaugų, apie 66 proc. Šiandien tas skaičius nukrito žemiau 60-ties proc. Tai reiškia, kad transporto sektorius praranda savo poziciją. Mus dusina rytuose, dabar ir ES Vakaruose. Ir mes, Lietuvos vežėjai, prarandame savo reikšmę.“
Ką galima būtų tokiu atveju padaryti?
Kaip teigia P. Atroškevičius, daug priklauso nuo to, ką darys valdžios atstovai, parlamentarai, organizacijos: „Pavyzdžiui, Lenkijos asociacija turi dabar savo atstovybę Briuselyje ir ten aktyviai dirba.
Lenkijos europarlamentarai irgi aktyviai stengiasi padėti savo verslininkams. Lietuvoje, deja, yra tik keletas politikų, kurie yra šiek tiek aktyvus ir kažką stengiasi padaryti. Bet bendrai tai jokių politikų mes niekur nematome – renginiuose, susitikimuose, konferencijose, kur buvo nagrinėjami transporto klausimai.
Europoje tokiuose susitikimuose dalyvauja daug atstovų, pavyzdžiui, iš Lenkijos dalyvauja ir profesoriai, ir mokslininkai, tačiau mūsų, lietuvių, ten nėra. Kol mes patys nekovosime už savo teises ir apie tai nekalbėsime, tai niekas nepasikeis“, – sako jis.