„Viešųjų pirkimų kontekste permokėtos sumos ir įmonei galimai padaryta daugiau nei 5 mln. eurų finansinė žala. Vakar dėl to kreipėmės į Generalinę prokuratūrą“, – penktadienį žurnalistams sakė jis.
M. Bartuškos teigimu, bus siekiama 2014–2016 metais vykusius procesus ištirti ir grąžinti pinigus įmonei.
Be to, jis pasakojo, kad beveik pusė geležinkelių darbuotojų yra giminės arba turi giminių įmonėse, parduodančiose paslaugas „Lietuvos geležinkeliams“.
„Ištyrėme, kad daugiau kaip 40 proc. įmonės darbuotojų yra vienaip ar kitaip giminystės ryšiais susiję su mūsų aplinka“, – pasakojo jis.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas patikslino, kad kalba apie įmonės viduje dirbančius asmenis ir įvairius rangovus.
„Užsakoma iš giminystės ryšiais susijusių asmenų įmonių“, – sakė M. Bartuška.
Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje jis teigė, kad tiek iš vidaus, tiek iš išorės jaučiamas subruzdimas.
„Žmonės mato, kad „Lietuvos geležinkeliai“ keičiasi“, – sakė jis.
Sabotažo atvejai
M. Bartuškos teigimu, įmonėje vis dar pasitaiko ir sabotažo atvejų, trukdant vežti krovinius.
„Susilaukėme tam tikrų sabotažo atvejų, kada norima, kad mes nevežtume krovinių arba nepervežtume dėl techninių kliūčių, dėl gedimų, dėl neaiškių situacijų, kai didžiulio masto problemų kyla.
Kažkodėl istoriškai taip nėra buvę, tik pasikeitus vadovybei. Keistai atrodo. Mes atliekame tyrimą dėl sabotažo, kol kas daugiau detalių negaliu atskleisti“, – pasakojo M. Bartuška.
Jis nekomentavo, kas bando stabdyti pertvarką „Lietuvos geležinkeliuose“.
„Konkrečiai nenorėčiau įvardinti. Manau, kad svarbiausia, jog mes turime savo principinius nusistatymus, mes kalbėsime apie pokyčius, norime skaidrinti, galbūt tas ne visiems patiks, galbūt kažkas buvo pripratę iš įmonės pasipelnyti.
Tokių atvejų gali būti daug, bet mes principingai judėsime į priekį. Iš kitos pusės, manau, turėsime turėti normalius santykius su tiekėjais“, – sakė jis.
Pirmieji įspūdžiai
M. Bartuška pasakojo, kad per 5 darbo mėnesius suprato, jog „Lietuvos geležinkeliai“ skendėjo skandaluose, neaiškiuose pirkimuose.
„Norime lygiuotis į vakarietiškas įmones, esame geroje geografinėje situacijoje, galime išnaudoti Klaipėdos uostą. Taip pat turime Kaliningrado srautą, jungtį su Lenkija ir tikime, kad potencialas gali didėti“, – apie ateities perspektyvas kalbėjo jis.
Valstybės valdomos įmonės vadovas pasakojo apie konstruktyvų dialogą su Lenkijos „PKN Orlen“, su kuria anksčiau vyko „didelis ginčas“.
„Tikimės artimiausiu metu turėti rezultatų“, – sakė M. Bartuška.
Jis taip pat sakė, kad suprato, jog pokyčiams reikia esminių komandos pakeitimų.
„Atsisakydami dubliuojančių funkcijų, orientuosimės į klientą, o ne procesą“, – žadėjo jis.
Nutraukė „Rail Baltica“ konkursus
M. Bartuška sakė, kad yra kai kurių situacijų įkaitais.
„Pavyzdžiui, nutraukėme „Rail Baltica“ konkursus, kurie buvo prasidėję anksčiau. Būtume praradę apie 50 mln. eurų.Tikime, kad galime juos atlikti efektyviau.
„Manome, kad tai lėmė rangovų koncentracija ir noras pasipelnyti, bet mes nesirengiame permokėti konkursuose“, – sakė jis.